Metinių ir mėnesinių finansinių rezultatų analizės sistema: skaičiuoja 121-ą finansinį rodiklį; suskirsto rodiklius į 6-ias grupes; pateikia skaičiavimo formules, rodiklių paaiškinimus, normatyvinius dydžius; analizuoja 12-os mėnesių laikotarpius, kurie apjungiami į ketvirtinius ir metinius rezultatus kiekvienais iš 5-ių analizuojamų metų.

Jūsų dėmesiui pateikiamas sprendimas skirtas laikinės darbo apmokėjimo formos naudojimui. Siūlome naudotis laikine-priedų-premijine sistema. Panašios sistemos yra vienos populiariausių rinkoje, nes jos ne tik gerai atlieka savo funkcijas, bet ir lengvai suprantamos ir priimamos darbuotojų, kadangi aiškiai apibrėžia jo rezultatų įvertinimą.
 

Visoms įmonėms, norinčioms sėkmingai konkuruoti rinkoje, nepriklausomai nuo dydžio ar veiklos, privalu skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Tradiciškai, didesnės įmonės skaičiuoja daugiau rodiklių, mažesnės – mažiau. Tačiau neskaičiuoti jų iš viso tolygu visiškai nesidomėti savo įmonės finansine būkle.

 

EBITDA, EBIT ir EBT – kas tai

Gal pradëkime nuo to, kad EBITDA yra angliškas akronimas (sutrumpinimas tariamas kaip vienas žodis) ir tarti reiktų jį angliškai kaip „ee-bit-dah“, nors esame įpratę sakyti lietuviškai „ebitda“. Tai nėra didelė bėda, svarbu mokėkime suskaičiuoti ir suprasti tai ką suskaičiavome. EBITDA angliškas sutrumpinimas šifruojasi, kaip „earnings before interest, taxes, depreciation, and amortization“. Lietuviškai galime versti, parinkdami artimiausias sąvokas iš ataskaitų terminijos, kaip pelnas iš kurio nėra atmintos sumokėtos palūkanos, pelno mokestis, nusidėvėjimo ir amortizacijos sumos. Skamba gal ir nelabai aiškiai, bet tikrai nieko sudėtingo.

 

Tikriausiai niekas negalėtų užginčyti teiginio, kad įmonės dokumentai yra viena iš svarbiausių priemonių leidžiančiu įmonei sėkmingai vykdyti savo veiklą. Tačiau bėgant metams šių dokumentų kiekis nuolat auga ir tampa vis sunkiau surasti reikiamą sutartį, įsakymą, sąskaitą ar kitą dokumentą. Be to, atsiranda tikimybė, kad tokioje gausybėje popieriaus svarbiausi dokumentai gali pasimesti ir reikiamu metu juos surasti būtų labai sudėtinga. Žinoma, visada galima dokumentus sutvarkyti (suarchyvuoti): sugrupuoti chronologine seka, sudėti į atitinkamus segtuvus, suskirstyti į tam tikras grupes… ir tai būtų labai teisingas veiksmas, kuris padėtų sutaupyti ir laiko ir vietos jūsų ofise. Tačiau šį kartą mes ne apie tai. Šiame straipsnyje norime jums pristatyti vakarų Europoje ir JAV jau gana senai naudojamą, o Lietuvoje dar tik pradedama taikyti elektroninį dokumentų archyvavimo būdą.

 

Straipsnyje pateiktos Lietuvos Archyvų Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų archyvavimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklės

 

Šiame straipsnyje pateiktos Lietuvos Archyvų Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos dokumentų archyvavimo ir apskaitos taisyklės.

 

Įmonės išlaidos buvo ir lieka aktuali tema. Prieštarauti teiginiui, kad bet kokia veikla yra pagrįsta išlaidomis sunkoka. Žinoma kol veiklos rezultatai tenkina, dažniausiai nėra noro gilintis į sąnaudas (analizuoti išlaidas), juolab kaip nebūtų nuostabu tai tik padidintų išlaidas. O ar sumažintų? Tačiau su laiku taip elgtis tampa vis sunkiau ir išaušta diena, kuomet šis klausimas tampa pakankamai skausmingas. Ką gi atėjus šiam momentui dažniausiai žinome? Ar pakanka informacijos kuri leistų priimti sprendimus. Atsakymų bandoma ieškoti įmonės apskaitoje, dažniausiai organizuojamos vienos ar kitos buhalterinės apskaitos programos bazėje. Pati apskaita dažniausiai orientuota parengti mokestines ir kitas privalomas ataskaitas. Todėl kai prireikia vienokių ar kitokių veiklos analizės rezultatų atsiranda keblumų.