Pelningumo rodikliai

Pelnas tenkantis ilgalaikei skolai (ROD)

ROD (return on debt) koeficientas arba grynojo pelno tenkančio ilgalaikei įmonės skolai koeficientas nėra dažnai naudojamas. Rodiklis palygina įmonės grynąjį pelną su jos ilgalaikėmis skolomis (skolos kurių grąžinimo terminas ilgesnis nei metai). Duomenis paskaičiuoti rodikliui randami pelno (nuostolių) ir balansinėse ataskaitose. Rodiklis nėra labai populiarus, kadangi palygindamas santykinai skirtingus įmonės veiklos elementus leidžia daryti tik labai bendras išvadas, kaip pavyzdžiui teiginys, jog neigiama rodiklio reikšmė gali rodyti galimas įmonės mokumo problemas.
 
Skaityti daugiau ...

Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis (ROCE)

Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis (ROCE, Return On Capital Employed) yra populiarus ir dažnai naudojamas dydis. Matyt todėl ir jo paskaičiavimas nėra vienodai suprantamas. Vienas iš galimų ROCE paskaičiavimo variantų yra šis - įmonės veiklos pelnas yra dalinamas iš pastovaus kapitalo (capital employed). Rodiklis parodo koks pastovių į pagrindinę įmonės veiklą investuotų lėšų atsipirkimas, todėl dažnai naudojamas finansinėse ataskaitose skirtuose investitoriams, bei įmonės savininkams. Tiesa kartais vietoje EBIT pelno dydžio gali būti imamas ir grynasis pelnas arba pelno iki apmokestinimo (EBT) dydis. Šiame paskaičiavimo variante pastovus kapitalas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp įmonės turto (total assets) ir trumpalaikių skolų (current liabilities, short term debt), tai vienas iš dažnesnių jo paskaičiavimo atvejų. Galima pastebėti, kad toks paskaičiavimo metodas gali duoti tą patį rezultatą kaip ir investicijų pelningumo rodiklis, kuomet pastarasis skaičiuojamas kaip santykis tarp grynojo pelno ir nuosavo kapitalo ir ilgalaikių skolintų lėšų sumos.
 
Skaityti daugiau ...

Investicijų pelningumo rodiklis (ROI)

Investicijų pelningumo rodiklis (ROI, Return On Investment) parodo, kiek efektyvios yra investicijos. Kadangi investicijų sąvoka yra labai plati ir įvairiai interpretuojama, tai ir kaip skaičiuoti šį rodiklį yra daug variantų. Pasirinkimas reikiamo varianto priklauso nuo investicijų pobūdžio ir investavimo objekto. Čia bus apžvelgtas vienas iš lengviau suprantamų, o taip pat šiam tikslui dažnai naudojamų, rodiklio paskaičiavimo būdas. Jo formulė gan paprasta -  grynasis pelnas (net income) yra dalinamas iš nuosavo kapitalo (equity) ir ilgalaikių skolų (long term debt) sumos. Duomenis šiam rodikliui paskaičiuoti rasite pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose. Šiuo atveju investicijų objektas yra įmonė, o po investicijomis suprantama ir nuosavos įmonės lėšos (priklausančios savininkams), ir skolintos ilgalaikės lėšos (priklausančios kreditoriams). Kadangi investavimas, kaip taisyklė, yra ilgalaikis procesas, tai skaičiuojant rodiklį imamos būtent ilgalaikės skolos. Akivaizdu, kad šis rodiklis svarbus tiek įmonės savininkams, tiek įmonės kreditoriams, kuriais kaip taisyklė šiuo atveju dažniausiai yra finansinės institucijos.
 
Skaityti daugiau ...

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE)

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE, Return On Equity) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas, bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš nuosavo kapitalo, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose. Kaip ir RAO, taip ROE rodiklis yra svarbus akcininkams, kadangi jo reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialius investitorius jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą. Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. Tačiau vertinant šias reikšmes reikia atsižvelgti kokioje šakoje veikia įmonė, kokia šalies paskolų ir indėlių rinkos būklė. Krizės metu 5% nuosavo kapitalo pelningumo dydis gali būti laikomas geru.
 
Skaityti daugiau ...

Veiklos pelnas tenkantis turtui (ROTA)

Veiklos pelno tenkančio turtui (ROTA, return on total assets) koeficientas skaičiuojamas palyginant veiklos pelną (arba dar EBIT pelną) su įmonės turtu. Šiuo požiūriu jis labai artimas ROA (turto pelningumo) rodikliui, kadangi ir šiuo atveju norima įvertinti kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas. Esminis skirtumas tarp jų, tai kad ROTA rodiklio reikšmė parodo kiek įmonės veiklos pelno (bet ne grynojo pelno) tenka vienam turto eurui. Tokiu būdu dėmesys nukreipiamas į įmonės pagrindinės veiklos rezultatą, kuris dar nėra įtakotas įmonės finansavimo sąnaudomis ir pelno mokesčio dydžiu. Šis rodiklis labiau atitinka investitorių poreikį ir jų yra dažniau naudojamas.
 
Skaityti daugiau ...

Turto pelningumo rodiklis (ROA)

Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš turto, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose.
 
Skaityti daugiau ...

Efektyvi pelno mokesčio norma

Efektyvi pelno mokesčio norma (Effective tax rate) parodo kokia įmonės pelno dalis tenka valstybei pelno mokesčio pavidalu. Kad sužinotume šį dydį reikia pelno mokestį padalinti iš pelno prieš apmokestinimą sumos. Šis rodiklis kaip taisyklė pateikiamas išreikštas procentais. Praktiškai rodiklis daugiau įdomus lyginant įmones veikiančias skirtingo apmokestinimo sąlygomis, kaip taisyklė tai įmonės esančios skirtingose šalyse. Tokius veiksmus dažniau tenka atlikti investitoriams, taigi šis rodiklis jiems ir yra labiausiai aktualus. Lyginant skirtingose šalyse esančių įmonių efektyvios pelno mokesčio normos rodiklio reikšmes reikia vertinti ir kitus, gretutinius, faktorius, kaip šalies valiutos stabilumas, darbo jėgos kaina ir panašiai. Skirtingai nuo kitų pelningumo rodiklių, vertinant šį rodiklį, galioja taisyklė, kad kuo jis mažesnis tuo geriau.
 
Skaityti daugiau ...

Grynasis pelningumo koeficientas (Net Profit Ratio)

Grynasis pelningumo koeficientas (Net Profit or Net Income Ratio) arba trumpiau tiesiog grynasis pelningumas tai rodiklis kuris apskaičiuojamas padalinant grynojo pelno (net profit, net income) dydį iš pardavimų (net sales, revenue) apimties. Duomenis rodikliui suskaičiuoti lengvai rasite įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šis rodiklis kartu pasako labai mažai ir tuo pačiu ir labai daug. Daug todėl, kad grynasis pelningumas parodo koks yra įmonės veiklos efektyvumas įmonės savininkų akimis. Taip yra kadangi grynasis pelnas tai pelnas kurį savininkai gali naudoti savo nuožiūra. Mažai rodiklis pasako, kadangi jo dydį įtakoja daug skirtingų faktorių, tad pasakyti ką nors konkrečiau apie įmonę praktiškai nėra įmanoma. Galima teigti, kad tai tiesiog rodiklis kuris parodo galutinio įmonės veiklos rezultato pelningumą, angliškai jis dar vadinamas „bottom line“ rodikliu. Nepaisant jo trūkumų jis yra vienas svarbiausių rodiklių teikiant ataskaitas įmonės akcininkams dėl aukščiau paminėtos priežasties. Be šio rodiklio yra visa serija kitų rodiklių, kurie lygina įmonės grynąjį pelną jau su kitais svarbiais finansiniais dydžiais, tai būtų RO (return on) rodiklių grupė, kuriai priklauso tokie gerai žinomi rodikliai kaip ROA (turto pelningumas arba grąža) , ROI (investicijų pelningumas arba grąža) ir kiti. Tad, tam tikra, prasme šį pelningumo rodiklį galime kartu laikyti ir priklausančių investicinių rodiklių grupei.
 
Skaityti daugiau ...

Pelningumo prieš apmokestinimą koeficientas (EBT margin)

Pelningumo prieš apmokestinimą (EBT margin, Pretax margin) koeficientas arba trumpiau EBT pelningumas tai rodiklis kuris apskaičiuojamas padalinant EBT pelno dydį iš pardavimų (net sales, revenue) apimties. Trumpai apie EBT pelną rasite čia: Pelnas prieš apmokestinimą (EBT) . Lyginant su EBITDA ir EBIT pelningumo rodikliais, tai šis rodiklis naudojamas, ko gero, rečiau. Lietuvos Statistikos departamento rodiklių sistemoje jis įvardinamas tiesiog kaip pelningumo rodiklis. Pelningumo prieš apmokestinimą rodiklis, savo reikšme yra artimiausias grynajam pelningumui (net margin), jie skiriasi tik tuo, kad pirmu atveju skaičiuojant rodiklio dydį pelno mokestis nėra atimamas. Rodiklis yra populiarus įmonės savininkų tarpe, kadangi artimas grynajam pelningumui ir tuo pačiu parodo savininkams svarbius skaičius. Kadangi rodiklio reikšmė priklauso nuo įvairių faktorių, kurie ne visada priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, tai sunku nustatyti jam ribas ar normas. Tačiau negatyvi jo reikšmė visada yra vertinama labai blogai.
 
Skaityti daugiau ...

Veiklos pelningumo koeficientas (EBIT margin)

Veiklos pelno arba pelno prieš palūkanas ir mokesčius (Operting profit ratio, EBIT margin) pelningumo koeficientas arba trumpiau EBIT pelningumas tai rodiklis, kuris apskaičiuojamas padalinant EBIT pelno dydį iš pardavimų (net sales, revenue) apimties. Trumpai apie EBIT pelną rasite čia: Veiklos pelnas arba pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) . Šalia EBITDA ir EBT pelningumo rodiklių, tai populiarus įmonės pelningumą apibūdinantis dydis. Jeigu bendrasis pelningumas (gross margin) pateikia įmonės veiklos pelningumą atsiribojant nuo netiesioginių išlaidų, tai EBIT pelningumas parodo įmonės veiklos pelningumo lygį, ne veltui šis koeficientas dar vadinamas ir veiklos pelningumu (operating profit). Čia dažniau naudojame EBIT pelningumo pavadinimą, kadangi jis leidžia iš karto sieti su artimais pagal prasmę kitais pelningumo rodikliais. Veiklos pelningumo rodiklis dažnai naudojamas vertinant įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Jeigu EBITDA pelningumą populiaru lyginti su kitų įmonių analogišku rodiklių, tai EBIT pelningumas lyginamas ir su kitu įmonių analogišku pelningumo rodikliu, tačiau taip pat dažnai stebima ir jo dinamika įmonėje. Jeigu jei šnekame apie rodiklių lyginimą tarp įmonių reikia atkreipti dėmesį, kad EBIT rodiklius siūloma lyginti tos pačios šakos įmonių tarpe. EBIT pelningumui tinka taisyklė, kad kuo rodiklio reikšmė yra didesnė tuo geriau. Rodiklis įdomus ne tik įmonės veiklos analitikams bet ir potencialiems investitoriams.
 
Skaityti daugiau ...

EBITDA pelningumo koeficientas

Pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA margin) pelningumo koeficientas arba trumpiau EBITDA pelningumas tai rodiklis kuris apskaičiuojamas padalinant EBITDA pelno dydį iš pardavimų (net sales, revenue) apimties. Trumpai apie EBITDA pelną rasite čia: Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) . Jis greta EBIT ir EBT pelningumo rodiklių yra populiarus pelningumą apibūdinantis rodiklis. Jeigu bendrasis pelningumas (gross margin) pateikia įmonės veiklos pelningumą atsiribojant nuo netiesioginių išlaidų, tai EBITDA pelningumas jau skaičiuojamas su daugeliu iš jų, ir tokiu būdu parodo pilnesnį įmonės veiklos pelningumą. Kadangi skaičiuojant EBITDA pelningumą yra eliminuojami elementai, kurie nėra tiesiogiai įtakoti įmonės veiklos pobūdžio, tai šis rodiklis yra labai populiarus dydis tarp asmenų užsiimančių prekyba vertybiniais popieriais. EBITDA pelningumas jiems leidžia palyginti įmones veikiančias skirtingose šakose ir skirtingose šalyse, o kadangi amortizacija ir nusidėvėjimas skaičiuojant rodiklį nėra imami domėn, tai šio rodiklio reikšmę iš dalies galimą vertinti ir kaip veiklos pinigų srautų pelningumą. Šie faktoriai ir lemia kad EBITDA margin yra toks populiarus tarp finansų maklerių, analitikų ir kitų.
 

Skaityti daugiau ...

Bendrasis pelningumo koeficientas

(Gross margin ratio), tą sako ir jo pavadinimas, yra vienas iš pradinių ir bendriausių šios grupės rodiklių. Skaičiuodami šį rodiklį mes naudojame du svarbius, įmonės veiklą apibūdinančius, parametrus, tai pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina. Šie du dydžiai parodo kiek buvo uždirbta (pardavimai, sales, revenue) ir kiek tam buvo išleista (savikaina, cost). Pardavimų savikaina (cost of goods sold, cost of sales) yra tos išleistos sumos kurios tiesiogiai siejamos su pardavimams vykdyti reikalingomis snaudomis, tokiu būdu administracinės, marketingo ir kitos netiesioginės sąnaudos nėra įtraukiamos.
 
Skaityti daugiau ...

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA)

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA arba Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) greta EBT (pelnas prieš apmokestinimą) ir EBIT (pelnas prieš palūkanas ir mokesčius) dydžių sudaro klasikinę įmonės pelno dydžių trijulę, kuri parodo koks įmonės pelnas įvairiose jo apskaičiavimo fazėse. EBITDA nuo EBIT skiriasi tuo, kad apskaičiuojant ją prie EBIT dydžio reikia pridėti nusidėvėjimą ir amortizaciją. Šiuo elementu (nusidėvėjimas ir amortizacija) papildę veiklos pelną (EBIT) mes gauname dydį (EBITDA), kuris tapo labai populiarus 1980-ais metais, ne mažiau populiarus ir dabar. Jo populiarumą lemia tai, kad jis apimdamas nusidėvėjimo ir amortizacijos apimtys tampa artimas įmonės veiklos pinigų srautams, tiesa tik apskaičiuojamas žymiai lengviau ir greičiau. Mes siūlome naudoti EBITDA dydį, tačiau nevengti įmonės pinigų srautų analizės, kuri yra, tikrai, labai svarbus įrankis vertinant įmonės veiklą.
 
Skaityti daugiau ...

Veiklos pelnas arba pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT)

Veiklos pelnas arba pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) tai vienas iš dažniausiai įmonės finansų analizėje naudojamų dydžių. Dydis artimas ir grynajam pelnui ir pelnui prieš apmokestinimą. Nuo grynojo pelno jį skiria du elementai: pelno mokestis ir palūkanų sąnaudos. Nuo pelno iki apmokestinimo skiria tik vienas elementas - palūkanų sąnaudos. Taigi norint suskaičiuoti EBIT reikia prie grynojo pelno pridėti pelno mokestį ir palūkanų sąnaudas arba prie pelno iki apmokestinimo pridėti palūkanų sąnaudas.
 
Skaityti daugiau ...

Pelnas prieš apmokestinimą

Pelnas prieš apmokestinimą (EBT, earnings before taxes) vienas iš dažniausiai naudojamų dydžių apibūdinančių įmonės uždirbtą pelną. Šis pelno dydis mažai kuo skiriasi nuo grynojo pelno (net income). Žinant įmonės grynąjį pelną belieka prie jo pridėti pelno mokestį ir mes gausime pelną prieš apmokestinimą (EBT, kartais dar ir PBT arba profit before taxes). Skaičiai dydžiui paskaičiuoti lengvai randami įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šis rodiklis naudojamas, kuomet norima palyginti įmones kurios yra apmokestinamos skirtingu pelno mokesčio dydžiu. Tiesa šiuo atveju dažniau naudojamas ne pelnas prieš apmokestinimą, bet pelno prieš apmokestinimą pelningumo koeficientas.
 
Skaityti daugiau ...

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies).

Jeigu sutinkate, spauskite žemiau esantį mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sužinokite daugiau

Sutinku

Slapukai, tai informacijos rinkimo priemonės, kurios yra naudojamos interneto svetainėse, norint surinkti informaciją apie svetainės lankytojų naršymo įpročius. Šie nedideli informacijos failai saugomi jūsų kompiuterio standžiajame diske.

Slapukai palengvina vartotojo naršymą jau lankytoje internetinėje svetainėje. Jų pagalba lankytojas greičiau gali prieiti prie jį dominančios informacijos (Pvz.: prisijungti prie savo paskyros jau lankytoje svetainėje ar perziūrėti savo pirkinių krepšelio turinį). Taip pat slapukų pagalba internetinės svetainės gali rinkti informaciją apie savo lankytojų naršymo svetainėje ypatumus (Pvz.: kiek lankytojų aplanko svetainę, kokius puslapius jie lanko dažniausiai, o kokių puslapių neskaito visai). Ši informacija padeda svetainės administratoriams maksimaliai tenkinti svetainės lankytojų poreikius, kuriant svetainės turinį pagal lankytojų naršymo tendensijas.

Slapukus taip pat galima ištrinti arba išjungti. Tai padaryti galima naudojant Jūsų pasirinktos naršyklės valdymo įrankius. Informaciją kaip ištrinti arba išjungti slapukus galima rasti internetinėse paieškos sistemose (google, yahoo, bing ir pan.) suvedus paieškos frazę „Kaip ištrinti slapukus „čia įrašykite jus dominančios naršyklės pavadinimą““.

Išjungus slapukus ne visada turėsite galimybę naudotis visomis tam tikrų svetainių siūlomomis funkcijomis.