Ar galima parduoti nuostolį

Pavadinime suformuluotas klausimas visai ne retorinis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Beje skaitytojo intriguoti nesiruošiame, todėl iš karto pateiksime atsakymą, kuris yra teigiamas. Taip, nuostolį parduoti galima. Bet yra eilė „jeigu“, kurie riboja tiek nuostolio pardavimo galimybę, tiek  patį pardavimo procesą.

Siekiant susikalbėti bet kuria tema, pradžioje rekomenduotina išsiaiškinti, ar diskusijos dalyviai vienodai supranta tais pačiais žodžiais ir kategorijomis apibūdinamus objektus. Todėl kiekvienas, norintis būti suprastas, stengiasi savo suvokimą suformuoti kiek galima aiškiau. Taigi, kas yra nuostolis? Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas pateikia kelis variantus – nuostolis: materialinė žala; praradimas, netekimas. Ekonomikos terminų žodynuose dažniau rasite tokį ar panašų apibrėžimą: nuostolis – skirtumas, susidarantis, kai įmonės bendrosios pajamos būna mažesnės už bendrąsias sąnaudas.
Nesunku pastebėti esminį skirtumą tarp pateiktų apibrėžimų: pirmajame, kurį galima vadinti buitiniu apibrėžimu, matome vienareikšmį neigiamą vertinimą, antrajame – vertinimo nėra, tiesiog paaiškinama kategorija. Manome, šio skirtumo pabrėžimas yra būtina sąlyga, norint pagrįsti atsakymą į straipsnio pavadinime suformuluotą klausimą.
Finansiniu požiūriu nuostolis gali būti suprantamas kaip vieneto lėšos investuotos į jo veiklą, kurios viršijo veiklos pajamas. Kodėl įvyko taip, o ne kitaip – visiškai kitas klausimas. Svarbu įsisąmoninti, kad finansinis nuostolis nėra nei gėrybė, nei blogybė savo esme. Tai skirtumas tarp dviejų  įvairialypių,  sudėtingai susiformuojančių ir dar sudėtingiau valdomų dydžių: pajamų ir sąnaudų. Verslo vieneto atžvilgiu finansinis nuostolis atvaizduoja kokia suma  išteklių buvo panaudota daugiau, nei sukurto produkto realizavimas davė pajamų. Todėl realiai panaudoti resursai, turintis finansinio nuostolio išraišką, yra pagrindas susigražinti tiems resursams išleistas pinigines lėšas, t.y. parduoti finansinį nuostolį.
Šioje vietoje svarbu priminti kitą žinomą faktą – vieneto apskaitoje galime rasti bent jau dvejopus nuostolius. Vieni gali būti rodomi finansinėje atskaitomybėje, pvz.: įmonės balanse, kitus galime rasti mokestinėje apskaitoje, pvz., pelno mokesčio deklaracijoje .
Svarbu pažymėti, kad finansinėje atskaitomybėje, konkrečiai, pelno (nuostolio) ataskaitoje apskaičiuotas rezultatas - pelnas ar nuostolis prieš apmokestinimą - nesutampa su vieneto to paties mokestinio laikotarpio apmokestinamuoju pelnu (nuostoliu). Priežastis paprasta, tačiau esminė: finansinėje atskaitomybėje pelnas (nuostolis) nustatomas atsižvelgiant į visas per mokestinį laikotarpį uždirbtas pajamas ir toms pajamoms uždirbti patirtas visas sąnaudas, o pelno mokesčio tikslais apmokestinamasis pelnas (nuostolis) yra apskaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nustatytas taisykles, t.y. apmokestinamasis pelnas (nuostolis) = uždirbtos (gautos) pajamos - neapmokestinamosios pajamos – leidžiami atskaitymai – ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Pateikta formulė reiškia, kad mokestinio laikotarpio nuostoliai susidaro kuomet įmonės apmokestinamosios pajamos yra mažesnės negu neapmokestinamųjų pajamų ir leidžiamų atskaitymų bei ribotų leidžiamų atskaitymų suma. Svarbu žinoti, kad gauta mokestinių nuostolių suma gali būti perkeliama į kitus mokestinius metus neribotą laiką, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (ar) išvestinių priemonių perleidimo, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Pelno mokesčio įstatymas nurodo, kad „Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis“ (30 straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas, PMĮ).
    Galime konstatuoti, kad suradome dar vieną esminį atsakymo į gana platų pirmąjį klausimą punktą: parduoti galima - mokestinį nuostolį. Tiesa, šio tikslo įgyvendinimui vėl yra papildomų sąlygų. Dažniausiai mokestinis nuostolis preke tampa parduodant verslo vienetą, kuris šį nuostolį yra sukaupęs. Bet galimi ir kitokie verslo vieneto perdavimo būdai, tarp kurių populiariausias yra reorganizavimas. Todėl būtina nuostolio pardavimo sąlyga yra mokestinį nuostolį sukaupusio verslo vieneto perdavimas įstatymais numatytais būdais.
    Šiandien aktualioje Pelno mokesčio įstatymo redakcijoje mokestinių nuostolių perdavimą tarp grupės vienetų reglamentuoja PMĮ 561 straipsnis. Todėl į istorinius šio klausimo aspektus (nuo kada galioja ir pan.) gilintis nematome prasmės. Minėtas PMĮ straipsnis aktualus ne tik dėl proceso reglamentavimo, bet ir dėl galimos mokestinio nuostolio kainos nustatymo.
Kiekviena prekė turi savo kainą. Todėl ir mokestinį nuostolį reikia įvertinti, siekiant jį parduoti. Tačiau šio teksto tikslas buvo atsakyti į klausimą -  ar galima parduoti nuostolį. Savo nuomonę šiuo klausimu pateikėme. Nuostolio kainos nustatymui skirsime kitą tekstą.

Dr. Arvydas Kazakevičius

 

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies).

Jeigu sutinkate, spauskite žemiau esantį mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sužinokite daugiau

Sutinku

Slapukai, tai informacijos rinkimo priemonės, kurios yra naudojamos interneto svetainėse, norint surinkti informaciją apie svetainės lankytojų naršymo įpročius. Šie nedideli informacijos failai saugomi jūsų kompiuterio standžiajame diske.

Slapukai palengvina vartotojo naršymą jau lankytoje internetinėje svetainėje. Jų pagalba lankytojas greičiau gali prieiti prie jį dominančios informacijos (Pvz.: prisijungti prie savo paskyros jau lankytoje svetainėje ar perziūrėti savo pirkinių krepšelio turinį). Taip pat slapukų pagalba internetinės svetainės gali rinkti informaciją apie savo lankytojų naršymo svetainėje ypatumus (Pvz.: kiek lankytojų aplanko svetainę, kokius puslapius jie lanko dažniausiai, o kokių puslapių neskaito visai). Ši informacija padeda svetainės administratoriams maksimaliai tenkinti svetainės lankytojų poreikius, kuriant svetainės turinį pagal lankytojų naršymo tendensijas.

Slapukus taip pat galima ištrinti arba išjungti. Tai padaryti galima naudojant Jūsų pasirinktos naršyklės valdymo įrankius. Informaciją kaip ištrinti arba išjungti slapukus galima rasti internetinėse paieškos sistemose (google, yahoo, bing ir pan.) suvedus paieškos frazę „Kaip ištrinti slapukus „čia įrašykite jus dominančios naršyklės pavadinimą““.

Išjungus slapukus ne visada turėsite galimybę naudotis visomis tam tikrų svetainių siūlomomis funkcijomis.