2014 metų verslo biudžetų sudarymo ypatumai

2014 metų verslo biudžetų sudarymo ypatumai                

Liaudies išmintis byloja, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tačiau verslo praktikoje tai negalioja. Verslas rezultatus būtinai skaičiuoja pavasarį. Tiesa, išmintingi verslininkai juos kontroliuoja visus metus, o ne vien mokesčių inspekcijai ir įstatymui paliepus. Rudenį verslas planuoja kitus metus. Gal būt šis nukrypimas nuo visuotinai žinomų tiesų yra dar viena priežastis, kodėl verslas ir verslininkai lyg šiol nėra  tautos numylėtiniai?

Jau esu viešai išsakęs savo poziciją dėl makroekonominių prognozių ir verslo biudžetų priklausomybės, todėl galima iš karto apžvelgti galimus šios sąveikos  rezultatus 2014 metų verslo biudžetuose. Tik būtina priminti, kad konkrečiam verslo subjektui svarbiausios yra makroekonominės prognozės tose rinkose, kuriose jis dirba.
Vertinant mūsų šalies ekonominės situacijos įtaką, siūlyčiau vadovautis Lietuvos banko makroekonominėmis prognozėmis, kurios ne taip seniai (š.m. rugpjūčio 19 d.) buvo patikslintos. Tačiau ne prognozių naujumas tarnauja pagrindu siūlymui. Lietuvos bankas (LB) yra rimta finansinė organizacija su rimtais žmogiškaisiais ištekliais, neturintis galimų užsakymų iš finansuojančio veiklą subjekto, nes yra nepriklausoma, savarankiška finansinė organizacija. 2014 metams LB prognozuoja tik 1,5 % vidutinę metinę infliaciją (apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą). Tai galima naudoti kaip orientyrą planuojant darbo apmokėjimo sąnaudų didėjimą, kuris spėju bus nedidelis, jeigu iš viso bus, nes išorinis spaudimas (minėta infliacija) yra nežymus.  Verta priminti, kad šių metų infliacijos rodiklis laukiamas 1,4 % dydžio, kas tik patvirtina išsakyta nuomonę. Kito svarbaus rodiklio pokyčiai taip pat optimistiniai: Bendrojo vidaus produkto augimas 2014 m. prognozuojamas 3,5 % (šiais metais 2,8 %). Tiesa, kažkiek stebina prognozuojamas Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų didėjimas nuo 1,6 % šiemet iki 2,1 % 2014 metais. Tačiau žinant, kad prognozė tikrai bus tikslinama po valstybės biudžeto patvirtinimo,  laukčiau šio rodiklio prieaugio sumažėjimo. Tokio laukimo priežastis yra pasiruošimas euro įvedimui nuo 2015 metų. Valstybės finansai tikrai bus planuojami atsižvelgiant į šį prioritetą. Kito svarbaus verslui rodiklio - Privataus vartojimo išlaidų – LB prognozė yra santūresnė, prognozuojamas 3,3 % padidėjimas, vietoje 2,9 % šiais metais. Tačiau gana tikėtinas ir kitas scenarijus. Jeigu visuomenėje pasklistų nuotaikos, kad geriau įsigyti daiktą už piniginį vienetą, kurio perkamoji galia žinoma dabar (turima galvoje 2014 metais), o ne laukti galimų siurprizų po euro įsivedimo, tai privataus vartojimo išlaidos gali padidėti ženkliau. Minėtas nuotaikas gali skatinti ir egzistuojanti situacija asmeninių finansinių investicijų rinkoje, t.y. akivaizdus saugių ir patrauklių investicijų pasirinkimo stygius. Tokį scenarijų galvoju nagrinėja ne viena ilgo naudojimo daiktais prekiaujanti įmonė. Net naujais automobiliais prekiaujančios įmonės galėtų sudaryti optimistinį veiklos biudžetą, vadovaujantis tokia prielaida. Nors kol kas mums žinomi tokių įmonių planiniai biudžetai tikrai nėra optimistiniai.
Vertinant situaciją tradicinėse mūsų įmonių eksporto rinkose, reikia pripažinti, kad situacija prognozuojama skirtingai, nuo prastų prognozių Rusijos ekonomikos vystymuisi iki nuosaikiai optimistinių Vokietijos ir kitų didžiųjų ES ekonomikų vystymuisi. Tačiau reikėtų nepamiršti didžiųjų pasaulinių ekonominių sistemų (JAV, Kinijos) įtakos minėtų šalių rodikliams ir pripažinti tos įtakos neapibrėžtumą. Todėl galima teigti, kad globalūs ekonominiai procesai vienos krypties neturi, o tai sąlygoja didesnį neapibrėžtumą, nei norėtų eilinis verslo finansų planuotojas.
Svarbus klausimas verslo finansų planavime yra išorinio finansavimo galimybių įvertinimas, o po įstojimo į Europos sąjungą (ES) mieliausia išorinio finansavimo rūšimi buvo ES struktūrinės paramos lėšų gavimas. Tačiau 2014 metai yra pirmieji naujos 2014 – 2020 finansinės perspektyvos finansiniai metai. Taip pat svarbu prisiminti, kad siekiant didesnio investavimo ir finansavimo veiksmingumo Lietuvos oficialiosios institucijos pabrėžia numatančios naudoti inovatyvų finansavimo skyrimo būdą – finansų inžineriją, kuomet verslui parama suteikiama ne subsidijų, o paskolų, garantijų ar palūkanų kompensavimo būdu, investuojant į verslą per rizikos kapitalo fondus. Todėl 2014 metų pabaigoje tokių lėšų gavimą pagrįstai galėtų planuoti tik labai gerai namų darbus atlikusios įmonės.
Eilinį kartą biudžetavimo procesą sunkina pasikeitimai mokestinėje aplinkoje. Turiu galvoje jau priimtus Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, bei Finansų ministerijos šią savaitę pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis apribojama galimybė perkelti mokestinius nuostolius į kitus metus. Nesu stiprus mokesčių specialistas, tačiau minėtą pasikeitimų paketą vertinčiau kaip papildomą sunkinančią verslo finansų planavimą aplinkybę, greičiau darysiančią neigiamą nei  teigiamą įtaką finansiniams įmonių rezultatams.
Apibendrinant noriu pastebėti, kad dėl labiau neapibrėžtų išorinių priežasčių planuoti 2014 metų verslo biudžetą yra sudėtingiau, nei buvo prieš metus. Bet tai nėra pakankama sąlyga pesimistinių biudžetų sudarymui. Tačiau yra didesnė tikimybė, kad ateinančių metų eigoje gali tekti biudžetus koreguoti, atsižvelgiant į realiai vykstančius procesus.

Dr. Arvydas Kazakevičius

 

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.