Ekspertinio koregavimo metodas

Nors teksto tikslas nėra naujumas, tačiau labai galimas dalykas, kad pavadinime naudojama kategorija Ekspertinio koregavimo metodas skaitytojui bus naujiena. Todėl trumpai paaiškinsime tokio pavadinimo naudojimo pagrįstumą. Specialioje literatūroje ekspertinio vertinimo metodas aprašomas dažnai.  Todėl jo nenagrinėsime. Tačiau privalome pabrėžti, kad rašome ne apie tradicinį ekspertinio vertinimo metodą. Praktikoje neteko susidurti su pakankamai gryno ekspertinio vertinimo metodo naudojimu. Tačiau ekspertinėmis žiniomis ir gebėjimais praktiškai naudotis teko. Viena tokių žinių pritaikymo sričių yra verslo įmonės finansinių ataskaitų prognozavimas. Autoriaus nuomone šiame procese sunkiau išsiversti be Ekspertinio koregavimo metodo, negu juo pasinaudoti.
Finansinių ataskaitų prognozavimas Ekspertinio koregavimo metodu yra planavimo procesas, kuomet, vadovaujantis verslo įmonės faktiniais rezultatais praėjusiais laikotarpiais bei naudojantis ekonominės analizės ir statistinio prognozavimo būdais, suskaičiuotus tikėtinus būsimų laikotarpių rezultatus koreguoja prognozę sudarantis ekspertas.
Suformulavus reiškinio apibrėžimą belieka tinkamai jį išaiškinti. Šiam tikslui pasiekti jau neužteks keturių teksto eilučių, į kurias tilpo apibrėžimas. Bandykime išsiaiškinti nagrinėdami tipinę situaciją.
Verslo įmonei reikia paruošti sekančių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų rinkinį. Toks poreikis gali atsirasti dėl daugybės vidinių ir išorinių priežasčių. Todėl jų sąrašų nesudarinėkime. Bet įvardinkime mieliausią profesionaliam finansų valdytojui priežastį: įmonėje įprasta planuoti finansinius rezultatus ir finansinę būklę, t.y. planavimas yra įprastai naudojama finansų valdymo funkcija. Pirmiausia, įmonės finansininkas paima eilės praėjusių ataskaitinių metų finansines ataskaitas. Šioje vietoje galima priminti, kad finansinių ataskaitų prognozavimas pradedamas nuo Pelno (nuostolių) ataskaitos. Būtent šioje ataskaitoje rodomus verslo rezultatus galima sėkmingai numatyti, naudojantis Ekspertinio koregavimo metodu. Metų kiekis gali būti įvairus. Lengva pagrįsti situacijas kuomet naudojami  duomenis nuo dviejų iki dešimties metų. Jeigu yra galimybė naudoti tik vienerių metų duomenis, tuomet nėra galimybės naudoti Ekspertinio koregavimo metodo, nes nėra  galimybės pasinaudoti ekonominės analizės ir statistinio prognozavimo būdais, tuomet galima naudotis Ekspertinio vertinimo metodu. Jeigu turime duomenis bent už dvejus metus, jau galime skaičiuoti pokyčius absoliučiais ar santykiniais dydžiais, naudojantis determinuotais ekonominės analizės ir statistinio prognozavimo būdais. Tarkime, suskaičiavome Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių augimo tempų koeficientus, kuriuos panaudoję gausime būsimo ataskaitinio laikotarpio prognozines straipsnių reikšmes. Būtina pabrėžti, kad tokie duomenys apsprendžia ekonominės analizės būdų naudojimą, nes daugelio statistinių būdų naudojimui turime per mažą duomenų kiekį, t.y. mūsų dinaminę eilutę tesudaro du elementai. Jeigu prognozinių reikšmių skaičiavimui galime naudoti ataskaitinius duomenys už ilgesnį laikotarpį, tai statistinio prognozavimo rezultatų patikimumas augs kartu su skaičiavimui naudojamų metų skaičiumi. Tačiau tai nereiškia, kad prognozės patikimumas augs adekvačiai statistiniam patikimumui. Metų skaičiaus pasirinkimas lieka analitiko prerogatyva. Praktiškai Ekspertinio koregavimo metodas dažniausiai naudojamas Excel  formate paruoštų skaičiuoklių pagalba. Paprasčiausia Pelno (nuostolių) ataskaitos prognozavimo Ekspertinio koregavimo metodu vizualizaciją pateikiama čia. Joje matome, kad statistiniam skaičiavimui paimti trejų metų duomenis. Tai yra minimalus kiekis statistinio prognozavimo būdams naudoti. Kiek ir kokių statistinio prognozavimo būdų bus panaudota lemia dvi svarbiausios priežastys: 1) apdorojamų duomenų (dinaminės eilutės) pobūdis; 2) eksperto sprendimai. Pateiktoje vizualizacijoje matome, kad prognoziniai skaičiai gauti keturiais skirtingais būdais. Tačiau tai nėra rekomendacija. Tiesiog norima turėti pakankamai universalią skaičiuoklę, skaičiuojančią skirtingais būdais. Ekspertas, atsižvelgdamas į apdorojamų duomenų specifiką, gali vieną iš keturių skaičiavimo variantų naudoti kaip Pasirinktą, t.y. bazinį prognozavimo variantą, kurio duomenys bus koreguojami. Visais atvejais nagrinėjamo metodo esmė yra sugebėjimas pasinaudoti tiek formaliais skaičiavimais, tiek eksperto žiniomis. Todėl nepriklausomai nuo pirmo metodo naudojimo etapo, kurio tikslas gauti prognozinius Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių dydžius, antras etapas visuomet yra šių duomenų koregavimas, kurį atlieka prognozę sudarantis ekspertas. Būtina pabrėžti, kad ekspertas pirmiausia naudojasi objektyviais kriterijais rezultatų koregavimui. Populiariausi objektyvūs kriterijai: įmonės strategija, verslo planai, įmonės rinkos prognozės, makroekonominės  prognozės.  Tik atsižvelgęs į  objektyvius žinomus kriterijus, ekspertas gali pasinaudoti subjektyviais. Svarbiausiu subjektyviu kriterijumi galima vadinti eksperto nuomonę, kurią be abejo  suformuoja visų išvardintų būdų panaudojimas, visų objektyvių kriterijų įvertinimas, eksperto teorinės žinios ir praktinė patirtis.  Manome, kad eksperto nuomonės svarumas auga būtent sąryšyje su praktine patirtimi, tačiau pagrįsti skaičiais to negalėtume.  Antro metodo naudojimo etapo rezultatas – eksperto pasiūlytos suskaičiuotų prognozinių rezultatų korekcijos. Pritaikius  korekcijas gaunama  Pelno (nuostolių) ataskaitos prognozė.
Atskirai aptarsime, ką galime vadinti ekspertu? Pirmiausia reikia sutikti, kad vietoje pavadinimo ekspertas galime naudoti ir kitą pavadinimą, pvz. specialistas. Ne pavadinime esmė. Svarbiau suprasti, kad Ekspertinio koregavimo metodo  neįmanoma pilnai panaudoti be jį naudojančio asmens aktyvaus dalyvavimo prognozavime. Eksperto sąvoką nagrinėjamame metode siūlome naudoti labai plačiai. Jeigu asmuo nuosekliai ir kokybiškai išanalizavo finansinių ataskaitų, kurių pagrindu vykdomas prognozavimas, duomenis, jau galime jį traktuoti kaip ekspertą. Nes paminėti darbai specialistui leidžia susidaryti nuomonę apie analizuojamą įmonę, įvertinti jos rezultatus ir galimybes.
Rekomenduojame naudoti šį metodą tiek verslo praktikoje, tiek studijuojant ekonomines specialybes. Studentams jis leidžia panaudoti skirtingų ekonominių disciplinų žinias, giliau suprasti verslo  įmonės sistemiškumą, išmėginti save specialisto ar eksperto vaidmenyje, gauti konkretų darbo rezultatą, kuris gali būti siektinas ir praktiniame darbe.

Dr. Arvydas Kazakevičius