Įmonių veiklos ekonominės analizės turinys vadybiniu aspektu (I dalis)

ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖS RŪŠYS

Eilę dešimtmečių taikomieji ekonominiai mokslai vystosi specializacijos keliu. Šis teigiamas procesas turi ne tik privalumų, bet ir formuoja naujus iššūkius teorinėje bei praktinėje ekonomikoje. Vienas iš minimo proceso  rezultatų yra padidintas poreikis tiksliai ir korektiškai kurti ir naudoti naujas ekonomines kategorijas, mokslo disciplinų ir praktinės veiklos pavadinimus. Tikslus kategorijų ir terminų naudojimas svarbus visose žmogaus veiklos srityse visais laikais. Būtina prisiminti, kad terminus ir kategorijas naudoja ne tik specialistai, bet ir kiti vartotojai, tarp kurių norisi išskirti studijuojančius ekonomines disciplinas. Šiais mokslo metais penkiuose didžiausiuose ekonomistus ruošiančiuose Lietuvos universitetuose yra dėstomos aštuoniolikos pavadinimų analitinės disciplinos, o penkiose  didžiausiose ekonomistus ruošiančiose Lietuvos kolegijose – keturių pavadinimų analitinės disciplinos. Šie skaičiai iliustruoja disciplinų pavadinimų kiekį, tačiau kiek iš tikro dėstoma skirtingų analitinių disciplinų vadovaujantis tik pavadinimais pasakyti neįmanoma. Vis dėlto  ir be gilesnio tyrimo galima spėti, kad skirtingi disciplinų pavadinimai dar nereiškia skirtingo disciplinos turinio.

Straipsnyje nagrinėjama problema kyla iš to, kad skirtingas bazinių įmonės analizės kategorijų ir terminų naudojimas sunkina ekonominio profilio specialistų paruošimą, ekonomistų teoretikų ir praktikų bendradarbiavimą.  Nors įmonių veiklos analizės klausimus įvairių šalių mokslininkai nagrinėja ne vieną dešimtmetį, tačiau vieningos nuomonės principiniais klausimais akivaizdžiai trūksta. Galima kalbėti apie skirtingų analizės tradicijų egzistavimą Vakarų šalyse bei Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Pirmosios šalių grupės autoriai tirdami įmonių veiklą (Brigman E. F., Daves P. R, Palepu K.G., Healy, P.M., Bernard V.L., K.R. Subramanyam, Wild J. ir kt.) akcentuoja finansinės įmonių būklės tyrimą, naudoja finansinės analizės, finansinių ataskaitų analizės kategorijas, analogiškus terminus  vartodami ir savo knygų pavadinimuose. Vidurio ir Rytų šalių įmonių analizės tyrėjai (V. Gronskas, S. Girdzijauskas, B. Jefimovas, O. Jefimova , V. Kovaliov, J. Mackevičius,  V. Straževa, A. Šeremet ir kt. ) didelį dėmesį skiria produkcijos gamybos, savikainos formavimo, materialinių išteklių ir darbo laiko naudojimo, darbo našumo, darbo užmokesčio ir kitų klausimų analizei, o savo knygas pavadina „Įmonių ūkinės veiklos analizė“ arba „Ekonominė analizė“. Tačiau visa eilė tų pačių autorių neatsisako ir finansinės analizės kategorijos naudojimo savo darbuose ir jų pavadinimuose (V. Kovaliov, J. Mackevičius, A. Šeremet ir kt.).  Todėl reikia sutikti su J.Mackevičiaus nuomone: „Taigi iki šiol nėra bendro įmonių veiklos analizės turinio, t. y. kokias įmonės veiklos sritis ir ūkines operacijas tirti, kokią informaciją kaupti ir ją vertinti.“ (Mackevičius J., Įmonių veiklos analizė – informacijos rinkimo, tyrimo ir vertinimo sistema. Informacijos mokslai, 2008). Tačiau tokia situacija neturėtų tenkinti nei analizės specialistų, nei juos ruošiančių dėstytojų, nei siekiančių įsisavinti analitiko profesiją asmenų. Klausimas tampa dar aktualesniu ir dėl aukštojo mokslo institucijų pastangų ruošti ekonominių specialybių studentus pagal studijų programas, kuriose analizės kategorija naudojama studijų programos pavadinime.

Mokslinėje literatūroje galima rasti daug skirtingų įmonės sąvokos apibrėžimų. Jų įvairovę lemia  eilė objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Dažniausios priežastys – tai tyrimo tikslas, apibrėžimo kontekstas ir autoriaus požiūris. Tačiau visi apibrėžimai vieningi tuo požiūriu, kad įmonė yra sudėtingas darinys, kurį sudaro sudedamosios dalys, arba komponentai. Todėl tokio darinio suvokimui rekomenduotina naudotis sistemų teorijos principais.  Tai svarbu pabrėžti, norint įrodyti egzistuojantį objektyvų pagrindą  įmonės analizės rūšių įvairovei. Būtina pastebėti, kad įmonės sistemiškumas pirmiausia yra objektyvi realybė, kuria galima pasinaudoti ne tik įvairių analizės rūšių poreikio pagrindimui. Šią įmonės savybę svarbu įsisavinti ir nepamiršti tiek visų taikomųjų ekonominių disciplinų studijose, tiek praktiniame įmonės valdyme.

Vadovaujantis nuostata, kad įmonė yra sistema, kurią sudaro eilė savarankiškų, tarpusavyje susijusių posistemių, tampa aišku, kad tokią sudėtingą sistemą geriausiai ištirti ir suprasti galima  analizuojant būtent šias ją sudarančias posistemes. Dažniausiai praktikoje sutinkamos tokios įmonės veiklos posistemių analizės rūšys:

a)    ekonominė ir finansinė analizė;
b)    ekologinė analizė;
c)    institucinė analizė;
d)    komercinė analizė;
e)    socialinė analizė;
f)    techninė analizė;
g)    teisinė analizė;

Pateiktas sąrašas nėra baigtinis, tačiau jame paminėtos visos pagrindinės analizės rūšys, reikalingos įmonės sistemai pažinti. Būtina pabrėžti, kad atskirų įmonės analizės rūšių įvardijimas nereiškia, kad turime kažkokį skaičių analizės rūšių, kurios gali būti atliekamos tik nurodyta seka arba tik kiekviena atskirai. Sąrašas pateiktas abėcėline tvarka, o visos paminėtos analizės rūšys gali būti naudojamos tiek kiekviena atskirai, tiek visos kartu, tiek bet kokiu būdu apjungiant kelias rūšis.

Manoma, kad visos aukščiau išvardintos analizės rūšys galėtų sudaryti įmonės veiklos analizės turinį. Šioje kategorijoje žodį veikla naudojame tikslingai, nes bet kokie santykiai įmonės viduje ar įmonės santykiai su išore atsiranda tik jai pradėjus veiklą. Tik įmonei veikiant atsiranda turtas ir įsipareigojimai, susiformuoja įmonės įtaka ekologinei sistemai, sudaromi komerciniai sandoriai, naudojama įranga, atsiranda prievolės, sukuriami produktai, gaunamas finansinis rezultatas ir t.t. Šį  sąrašą būtų galima tęsti, tačiau ir pateikti elementarūs pavyzdžiai yra pakankami, siekiant pagrįsti teiginį, kad visos įmanomos įmonės analizės rūšys savo esme yra įmonės veiklos analizės rūšys. Įmonė – tiek kaip organizacija, tiek kaip sistema – tampa analizės objektu tik  su sąlygą, kad vykdo veiklą. Būtent veikla yra išskirtinė įmonės egzistavimo sąlyga.

Konkreti atliekamos įmonės veiklos analizės apimtis priklausys nuo analizės tikslo bei uždavinių  ir nuo pačios įmonės. Didžiausią įtaką analizės sudėčiai ir apimčiai turi tokios įmonės savybės:

o    Veiklos pobūdis;
o    Veiklos šaka;
o    Įmonės dydis;
o    Įmonės struktūra.

Rinkos ekonomikos sąlygomis visas įmones vienija tikslas būti ekonomiškai sėkmingomis, o jų veikla dažniausiai matuojama ir vertinama, naudojant vieningą matą – pinigus. Visose įmonėse egzistuoja ekonominiai santykiai ir veikia ekonominiai dėsniai. Todėl visai natūralu, kad dažniausiai analizuojama įmonės veiklos ekonominė posistemė. Tokią situaciją lemia ne tik paminėta fundamentali priežastis, bet ir gerokai pragmatiškesni dalykai, tarp kurių reikia išskirti pokyčių kiekį ir dažnumą. Kadangi lyginant su bet kuria kita veiklos posisteme ekonominė įmonės sistema kinta dėl gerokai didesnio ir dažnesnio įvykių (operacijų) skaičiaus,  todėl tikslas turėti realią, aktualią informaciją priverčia kurti tokias įmonės veiklos ekonominės analizės sistemas, kurios būtų operatyvios ir jautrios laiko faktoriui.

Visas įmones vienija dar vienas svarbus dalykas – įmones reikia valdyti. Toks poreikis yra natūralus, nes sistemos reikalauja valdymo vien todėl, kad jas sudaro kitos, tarpusavyje sąveikaujančios sistemos. Galiausiai reikia valdyti tiek šitų posistemių funkcionavimą, tiek jų tarpusavio ryšius. Įmonės valdymo išdavoje atsiranda realus poreikis analizei. Jeigu įmonės valdymo subjektai sugeba vykdyti savo funkcijas be analizės atlikimo, t.y. įmonės valdymui analizės rezultatų nereikia, kalbėti apie analizę tokioje įmonėje prasmės nėra. Atskiras klausimas - koks tokios įmonės valdymo objektyvumas ir efektyvumas, tačiau tai jau savarankiška tema.

Geras praktinis įvairių įmonės veiklos analizės rūšių apjungimo į vieną analitinį procesą pavyzdys yra taip vadinamos įmonės „specialios peržiūros“ (angl. vendor due diligence) ataskaitos paruošimas.  Dažniausiai ji ruošiama keičiantis įmonės savininkams, kai parduodama įmonė ar jos dalis, ar kai steigiamos bendros įmonės. Tokiu atveju potencialiems pirkėjams (investuotojams, partneriams) reikia parengti išsamią ataskaitą apie įmonės finansinę, techninę, teisinę, socialinę būklę. Dažniausiai tokias ataskaitas ruošia ir nepriklausomą nuomonę apie įmonę, jos veiklos rezultatus bei perspektyvas  pateikia audito kompanijos. Tačiau joms retai pavyksta atlikti pilną analizę savo jėgomis, nes tokio pobūdžio įmonėse paprastai dirba tik dalies veiklos sričių analizės specialistai. Todėl praktikoje prie pilnos įmonės veiklos analizės ir įvertinimo prisideda arba suinteresuotos įmonės specialistai, arba pasitelkiami išoriniai specialių (gamybinių-technologinių; informacinių; marketinginių; aplinkosauginių ir kt.) procesų ekspertai. Išsamios Specialios peržiūros ataskaitos paruošimas gali apimti tokius darbus ir susidaryti iš tokių skyrių:

1)    Finansinis patikrinimas;
2)    Makro aplinkos patikrinimas;
3)    Strateginio suderinamumo patikrinimas;
4)    Teisinis patikrinimas;
5)    Aplinkosauginis patikrinimas;
6)    Marketingo patikrinimas;
7)    Gamybos patikrinimas;
8)    Valdymo patikrinimas;
9)    Informacinių sistemų patikrinimas;
10)    Akcijų vertės patikrinimas.

Pateiktame pavyzdiniame sąraše naudojama kategorija „patikrinimas“, tačiau praktikoje dažniau galima sutikti kategoriją „auditas“, retesniais atvejais – „analizė“. Verta priminti, kad plačiąja prasme auditas - tai įmonės (ūkio subjekto) patikrinimas, analizė, įvertinimas. Todėl  visi aptarti terminai gali būti naudojami kaip  sinonimai, bet tai daryti reikia atsakingai ir tiksliai, nes visi jie skirti apibūdinti specifiniams procesams. Taip pat būtina pastebėti, kad dviejuose aukščiau pateiktuose sąrašuose naudojamos netapačios kategorijos, nes nesiekta pateikti dviejų sąrašų, apimančių visas įmanomas alternatyvas. Tačiau tarp visų sąrašuose paminėtų teoriškai galimų įmonės analizės rūšių ir praktiškai sutinkamų įmonės specialios peržiūros ataskaitos skyrių prieštaravimų nėra. Jeigu įmonės analizės rūšių sąraše naudojamas terminas „techninė analizė“, o ataskaitoje matome „skyrių gamybos patikrinimas“, tai reiškia, kad specialios peržiūros procedūra atlikta gamybinėje įmonėje, o gamybos patikrinimo skyriuje neabejotinai rasime gamybinių pajėgumų techninių savybių, būklės, amžiaus, našumo ir kitas techninės analizės sudedamąsias dalis. Taip pat lengvai įrodoma, kad 1-as ir 10-as specialios peržiūros ataskaitos skyriai yra paruošti atlikus finansinę analizę. Abu pateikti sąrašai skirti ne tik įvardinti galimas įmonės analizės rūšis, bet ir pabrėžti, kad tokios įvairiapusės ir dinamiškos sistemos, kokia yra įmonė, pažinimui sunku sudaryti visų įmanomų analizuoti elementų sąrašus. Net visas priežastis, dėl kurių tie sąrašai gali skirtis, įvardinti nėra lengva. Tačiau galima išskirti kelis esminius kriterijus, nuo kurių atliktos analizės rūšys ir analizės rezultatų turinys priklauso visuomet. Tokie kriterijai yra: įmonė, kaip analizės objektas, analizės tikslai ir uždaviniai, bei informacinė  analizės bazė.

Praktinio pavyzdžio pateikimas turi tikslą ne tik pagrįsti teorinį teiginį, kad įmonės veiklos analizės sistema yra sudaryta iš eilės sudėtinių dalių, kurios pačios taip pat yra sistemos, o jų analizė yra būtina sąlyga suprasti įmonę ir ją valdyti, bet ir stengtis susieti teorinius ir praktinius nagrinėjamų klausimų rezultatus. Galima teigti, kad specialios peržiūros ataskaitos paruošimas yra realiai vienintelis praktikoje sutinkamas pilnas arba kompleksinis įmonės veiklos analizės tyrimas. Kompleksiškumas analizėje yra atskira, sudėtinga problema tiek analizės teoretikams, tiek praktikams, bet nėra šio straipsnio objektas.

Pratęsiant įmonės veiklos analizės rūšių sąrašo ir specialios peržiūros ataskaitos sudėties nagrinėjimą, lengva pastebėti, kad eilę sudėtinių dalių darbų gali atlikti skirtingų profesijų atstovai. Nurodytus analitinius procesus privalėtų atlikti bent jau ekonomistai, teisininkai, gamybininkai, t.y. specialistai, turintys žinias ir gebėjimus skirtingose teorinėse ir praktinėse srityse. Galbūt tai pasirodys per paprastas argumentas, tačiau tai yra objektyvi priežastis, dėl kurios įmonės veiklos analizė, jeigu  priimame jos įvairiapusį turinį, negali būti vienos disciplinos objektu.

Įmonės veiklos analizė - tai vienos ar kelių įmonės veikloje funkcionuojančių sistemų tyrimas, kurio rūšis, sudėtis ir metodika priklauso nuo analizuojančio subjekto tikslų ir uždavinių bei analizuojamos įmonės specifikos.

Toks apibrėžimas leidžia sudėlioti loginę priklausomybę tarp dažnai naudojamų kategorijų „įmonės veiklos analizė“ ir „įmonės veiklos ekonominė analizė“, bet neleidžia jų  sutapatinti. Visgi  įmonės veiklos ekonominę analizę, suprasdami ją kaip vienos įmonės veiklos sistemos tyrimą, pagal pateiktą apibrėžimą galime traktuoti kaip įmonės veiklos analizę tuo atveju, kai ji sudaro visą veiklos analizės turinį, t.y. jokia kita įmonės sistema nėra analizuojama. Tokį požiūrį galima priimti  kaip kompromisinį, leidžiantį naudoti abi kategorijas ir sudėlioti į logišką sistemą Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomų analitinių disciplinų įvairovę. Bet šis kompromisas nepanaikina sisteminės kategorijų hierarchijos ir priklausomybės - įmonės veiklos ekonominė analizė yra įmonės veiklos analizės posistemė.

DR. ARVYDAS KAZAKEVIČIUS

Antra dalis                                                                                                                                                                                                                             Atsisiųsti visą straipsnį pdf formatu

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies).

Jeigu sutinkate, spauskite žemiau esantį mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sužinokite daugiau

Sutinku

Slapukai, tai informacijos rinkimo priemonės, kurios yra naudojamos interneto svetainėse, norint surinkti informaciją apie svetainės lankytojų naršymo įpročius. Šie nedideli informacijos failai saugomi jūsų kompiuterio standžiajame diske.

Slapukai palengvina vartotojo naršymą jau lankytoje internetinėje svetainėje. Jų pagalba lankytojas greičiau gali prieiti prie jį dominančios informacijos (Pvz.: prisijungti prie savo paskyros jau lankytoje svetainėje ar perziūrėti savo pirkinių krepšelio turinį). Taip pat slapukų pagalba internetinės svetainės gali rinkti informaciją apie savo lankytojų naršymo svetainėje ypatumus (Pvz.: kiek lankytojų aplanko svetainę, kokius puslapius jie lanko dažniausiai, o kokių puslapių neskaito visai). Ši informacija padeda svetainės administratoriams maksimaliai tenkinti svetainės lankytojų poreikius, kuriant svetainės turinį pagal lankytojų naršymo tendensijas.

Slapukus taip pat galima ištrinti arba išjungti. Tai padaryti galima naudojant Jūsų pasirinktos naršyklės valdymo įrankius. Informaciją kaip ištrinti arba išjungti slapukus galima rasti internetinėse paieškos sistemose (google, yahoo, bing ir pan.) suvedus paieškos frazę „Kaip ištrinti slapukus „čia įrašykite jus dominančios naršyklės pavadinimą““.

Išjungus slapukus ne visada turėsite galimybę naudotis visomis tam tikrų svetainių siūlomomis funkcijomis.