Finansinis planavimas

Planavimas - tai neatsiejama žmogaus būsena. Žmonės, apie kuriuos mes sakome, kad jie avantiūristai, žaidėjai ir atrodo tolimi nuo planingos veiklos, iš tikrųjų taip pat turi savo planą. Jų planas – nugalėti. Bėda tai, kad jie dažnai nenumato alternatyvų bei resursų, reikalingų pasiekti pergalei. Planavimas apibūdiną veiksmą ar procesą, kurio loginis rezultatas – planas. Taigi sutikime, kad neplanuoti yra neįmanoma.
 
Istoriškai žodis planavimas yra kilęs nuo žodžio planas (anglų kalboje planning kildinamas iš žodžio plan plius galūnė ing, manoma tai įvyko 1740-1750 metais; plan, kaip veiksmų seka pradėtas naudoti apie 1700. Gilesnių šaknų reikia ieškoti lotinų kalbos žodyje planum).

Lieka klausimas: kaip mes planuojame? Ar mes atsiduodame dievo planui ar planingai pasitikime chaosu, o gal bandome tai įtakoti savo veiksmais.

Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato būtinybės planuoti. Bet poreikis pateikti planus dažnai įmonei atsiranda siekiant verslo finansavimo ar subsidijų gavimo. Jos privalo pateikti verslo, veiklos, investicinius ar kitaip pavadintus planus. Ši, dažnai formalioji planavimo pusė, daugelį vadovų šiek tiek erzina. Gali būti, kad čia ir atsiranda negatyvus požiūris tiek į planus, tiek į patį planavimo procesą. Praktiškai ne viena įmonė nedirba be plano, skirtumas tik plano formalizavimo ir detalumo lygyje, bei tame ar tai įvardijama konkrečiu žodžiu. Vienas iš svarbių (daug kas pasakys svarbiausias) įmonės veiklos tikslų yra pelnas. Pelnas tai tam tikra pinigų suma, tai finansinis įmonės veiklos rodiklis. Taip mes nuosekliai prieiname prie finansinio planavimo, kuris mūsų nuomone yra labai svarbus įmonės veikloje. Kaip planavimas yra viena iš svarbių valdymo funkcijų, taip finansų planavimas yra viena pagrindinių finansų valdymo funkcijų. Pagrindiniai instrumentai su kuriais susiduriame yra finansinės prognozės, finansiniai planai ir biudžetai. Finansinės prognozės ir planai iš esmės skiriasi tik planavimo laikotarpiu, kuriam atliekamas finansų planavimas. Biudžetai nuo planų ir prognozių skiriasi tiek savo rengimo metodika, tiek turiniu bei apimtimi. Išsakyta daug žodžių pateikta nemažai terminų ir tai tik pradžia ... tai gali pradėti erzinti. Gal pabandyti paprasčiau?

Realiai naudą turėsime, jei finansinį planavimą suprasime ne kaip biudžeto rengimą, bet kaip nuolat vykstantį procesą, kurio paskirtis padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Suderinti šio proceso teikiamą naudą ir proceso kaštus yra nepaprastas uždavinys. Pats ateities prognozavimas grindžiamas praeities analize bei dabarties įvertinimu. Prognozuojama visuose pagrindiniuose įmonės veiklos baruose (gamyba, pardavimai, marketingas, investicijos). Šioje vietoje yra labai svarbi veiklos plano sintezė su šios veiklos finansavimų. Deja šioje vietoje dažnai nepakanka gero savo darbo žinojimo čia dažnai prireikia specifinių žinių. Vienas iš efektyvių sprendimų mažoms ir vidutinėms įmonės gali būti specialistų nuoma arba tam tikrų proceso daliu ranga (pavyzdžiui finansinio plano parengimas pagal veiklos planą). Kita svarbi pusė būtų vadovybės (vadovų) noras turėti šį procesą. Kadangi visa ko pradžia tai strateginiai sprendimai. Neesant šiam ryšiui biudžetas dažniausiai tampa popieriumi archyvui. Tad pabaigai norime palinkėti neskirti pinigų makulatūros rengimui.


Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.