Atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklės aprašymas

Didelė dalis Lietuvos gyventojų yra samdomi darbuotojai, reiškia dirba pagal darbo sutartis su darbdaviais, kurie jiems moka darbo užmokestį. Tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: yra darbo sutartis bus ir atlyginimas. Taip atrodo iki pirmo bandymo išsiaiškinti kaip atlyginimas apskaičiuojamas, kokius mokesčius ir kas turi sumokėti, kodėl Vardenis Pavardenis uždirba daugiau arba mažiau už tokį patį darbą kaip aš ir t.t. Į visus klausimus bet kokia finansine tema dar niekas nepateikė visų atsakymų. Tačiau mes norime paaiškinti tuos bazinius dalykus, nuo kurių priklauso atlyginimo ir mokesčių dydžiai.

Atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklės eilučių paaiškinimai:

Atlyginimo dydis – tai darbo užmokesčio suma, apskaičiuota vadovaujantis darbo sutartimi ir darbovietėje veikiančia darbo apmokėjimo ir skatinimo sistema. Atlyginimas apskaičiuojamas už kalendorinį mėnesį ir išmokamas vieną arba du kartus per mėnesį, priklausomai nuo darbuotojo pageidavimo.

Atlyginimas ant popieriaus (arba bruto atlyginimas) - tai visa apskaičiuoto darbo užmokesčio suma, neatskaičius mokesčių ir kitų įstatymais reguliuojamų išskaitų (pvz.: pagal teismo vykdomuosius raštus, darbuotojo prašymus, įsiskolinimams darbdaviui padengti ir pan.).

Atlyginimas į rankas (arba neto atlyginimas) – tai faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma, atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius ir privalomas arba pageidaujamas išskaitas iš brutto atlyginimo. Visus mokesčius ir išskaitas apskaičiuoja ir perveda pagal paskirtį darbdavys.

Darbo sutarties rūšis – tai konkretiems darbdavio ir darbuotojo darbo santykiams apibrėžti pasirenkamas darbo sutarties variantas. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato aštuonias darbo sutarčių rūšis (1. neterminuota darbo sutartis; 2. terminuota darbo sutartis; 3. laikinojo darbo sutartis; 4. pameistrystės darbo sutartis; 5. projektinio darbo sutartis; 6. darbo vietos dalijimosi darbo sutartis; 7. darbo keliems darbdaviams sutartis; 8. sezoninio darbo sutartis.), tačiau mokesčių ir įmokų dydžiui (ir atitinkamai išmokamam atlyginimui į rankas) įtaką gali daryti neterminuotos ir terminuotos darbo sutarties rūšys. Nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas darbo užmokesčiui pagal neterminuotą darbo sutartį yra mažesnis.

Darbovietė – tai verslo subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Tokiais subjektais gali būti įvairių rūšių juridiniai asmenys, tarp kurių populiariausios Mažosios bendrijos ir Uždarosios akcinės bendrovės, bei fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal VMI išduotą pažymą. Pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės terminai nėra teisiškai įgalinti, t.y. teisės aktai jų neapibrėžia. Šiuo metu šios sąvokos naudojamos parodyti, kurioje darbovietėje darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavime naudojamas Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Darbuotojas tik vienoje darbovietėje gali nurodyti taikyti NPD, apskaičiuojant atlyginimo į rankas dydį. Tuomet ši darbovietė bus traktuojama pagrindine. Pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės terminų naudojimas istoriškai kilęs iš pirmaeilių ir antraeilių pareigų sąvokų.

Papildoma įmoka pensijos kaupimui – tai procentais išreikštas įmokos į II pakopos pensijų fondą dydis (tarifas), kuris naudojamas apskaičiuoti pervedamą į fondą pinigų sumą. Darbuotojas gali pasirinkti įmokos dydžius (tarifus) kaupimui palaipsniui arba maksimaliai. Pensijos kaupimą skatina valstybė, pervesdama papildomas įmokas už pensiją kaupiantį asmenį. 2022 m. kaupiant palaipsniui darbuotojo įmokos dydis sudarys 2,7% nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o valstybėį pensijų fondą papildomai perves 1,2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). 2022 m. pasirinkus kaupti maksimaliai, darbuotojo įmokos dydis bus 3%, o valstybė papildomai į pensijų fondus perves1,5% nuo VDU. Jei darbuotojas nedalyvauja pensijų kaupime II pakopos fonde, naudojantis Atlyginimo skaičiuokle 2022, reikia rinktis 0% tarifą.

Speciali darbingumo grupė nustatoma gyventojams, turintiems sveikatos sutrikimų. LR šį darbą vykdo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei gyventojui nustatomas sumažėjęs darbingumo lygis, be kitų lengvatų jam taikomas padidintas Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD):gyventojams, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, taikomas 740 Eur mėnesio NPD;gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, taikomas 690 Eur mėnesio NPD.

Sodros „grindys“– tai sąvoka pradėta įstatymiškai taikyti nuo 2018 metų. Sodros „grindų“ tikslas – užtikrinti mažai uždirbantiems gyventojams didesnes socialinio draudimo išmokas bei didesnę pensiją. Šis tikslas įgyvendinamas darbdavių sąskaita, nes kai apdraustojo darbo užmokestis yra mažesnis neipatvirtinta minimali mėnesio alga (MMA), kuri 2022 m. yra 730€, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Tokiu būdu būtų pasiekiamos įmokų „grindys“.

Darbdavio įmokų Sodrai grupė apsprendžia kokį įmokų tarifą moka jūsų įmonė drausdama darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Visos įmonės suskirstytos į keturias Draudėjų grupes, priklausomai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus. Standartiniu atveju įmonė priklauso I-jai draudėjų grupei ir moka 0,14% dydžio įmokas, II-os grupės įmonės moka 0,47%, III-ios – 0,7%, IV-os – 1,4%. Įmokų grupės tarifo dydis daro įtaką tik darbdavio mokamoms įmokoms ir darbo vietos kainai, bet ne darbuotojo įmokoms ir atlyginimui. Tai lengva patikrinti naudojantis Atlyginimų palyginimo skaičiuokle 2022.

Taikytinas NPD – tai neapmokestinamas pajamų dydis, suskaičiuojamas konkrečiam darbuotojui, vadovaujantis jo mėnesio pajamomis iš darbo santykių, galiojančiu MMA dydžiu ir įstatymais nustatytais koeficientais. Nuo 2022 m. NPD skaičiuojamas pagal dvi formules, priklausomai nuo mėnesio pajamų dydžio, taikant skirtingo dydžio MMA ir skirtingo dydžio koeficientus. 2022 m. mėnesio NPD netaikomas, kai mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos lygios arba didesnės nei 2864,22 Eur. Išsamiau susipažinti su šiuo dydžiu galite straipsnyje Trumpai apie Neapmokestinamą pajamų dydį (NPD)

Darbuotojo mokesčiai – tai mokesčių ir įmokų sumos, kurias apskaičiuoja ir sumoka darbdavys kiekvieną mėnesį, vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir norminiais aktais. 2022 m. juos sudaro:

20% dydžio Gyventojo pajamų mokestis (GPM), pervedamas VMI (Valstybinei mokesčių inspekcijai). Jis paskirstomas valstybės ir savivaldybių biudžetams bei panaudojamas jų funkcijų įgyvendinimui.

6,98% dydžio Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, pervedamos Sodrai. Sumokėtos įmokos užtikrina draustumą ir galimybę nemokamai naudotis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamomis medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugomis gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis.

12,52% dydžio Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, pervedamos Sodrai. Sumokėtos įmokos užtikrina teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.

Darbdavio įmoka į Garantinį fondą (GF) – tai įmoka į valstybės išteklių fondą, skirta užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos tik tada, kai: a) darbdavys tapo nemokus; b) teismas iškėlė bankroto arba restruktūrizavimo bylą, inicijavo juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva arba kreditorių susirinkimas nutarė vykdyti bankroto procesą; c) darbdavys neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais.

Darbdavio įmokos į Ilgalaikio darbo išmokų fondą (IDIF) užtikrina draudžiamiems asmenims papildomas finansines garantijas. Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su LR veikiančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir asmuo yra atleistas iš darbodarbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu).

Darbdavio įmokos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą užtikrina teisę gauti nedarbo draudimo išmoką Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems nedarbo socialiniu draudimu draustiems asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Išmoka mokama jei bedarbis per pastaruosius 2,5 metų turi vienerių metų nedarbo draudimo stažą ir atitinka papildomas Užimtumo tarnybos sąlygas.

Darbdavio įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam draudimui užtikrina teisę gauti išmokas:

1. apdraustajam, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, mokama:
1.1. ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau vadinama – ligos išmoka);
1.2. netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;
1.3. netekto darbingumo periodinė kompensacija;

2. apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama:
2.1. vienkartinė draudimo išmoka;
2.2. periodinė draudimo išmoka, kuri apskaičiuojama pagal formulę. Išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę jas gauti, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinės ligos yra ištirti ir pripažinti draudžiamaisiais įvykiais.

Jeigu perskaitytame tekste neradote atsakymų į jums rūpimus klausimus, gal juos rasite mūsų svetainėje patalpintuose straipsniuose.

Daugiau šioje kategorijoje: « Atlyginimo skaičiuoklė 2022

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.