Finansiniai rodikliai: EBITDA, EBIT ir EBT ir jų pelningumas (antra dalis)

Svarbūs pelningumo rodikliai : EBIT IR EBITDA

Nėra abejonių, kad EBIT ir EBITDA dydžiai naudojami paskaičiuojant nemažai pelningumo rodiklių. Kuo jie ypatingi, gal pakaktų vieno, o gal reiktų daugiau? Nudžiuginsime, be mūsų minimų yra ir daugiau „EB“, bet jiems aptarti reiktų atskiro straipsnio. Dabar paminėsime kelis iš jų. Tai populiarėjantis EBITDAR (earnings before interest, taxes, depreciation, amortization, and rent (or in some cases, restructuring fees)) kuris dažnai naudojamas santykyke su viso skolomis, tai būtų ta pati EBITDA tik sumažinta nuomos sąnaudomis (tam tikrais atvejais ir restruktūrizacijos sąnaudomis). Jei iš EBITDA dar atimsime išmokas vadovybei gausime rodiklį EBITDARM (earnings before interest, taxes, depreciation, amortization, rent and management fees). Naftos ir kitų iškasenų gavybos įmonėse naudojamas EBITDAX (Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation, Depletion, Amortization and Exploration Expenses) na ir taip toliau. Manau šiam kartui pakaks. Tad likime prie mūsų paminėtų rodiklių.

EBIT dydis yra populiarus ir naudingas pelningumo rodiklis, kuris parodo įmonės pelno dydį kuomet dar neišskaičiuotas pelno mokestis ir neminusuotos palūkanų sąnaudas. Tai leidžia įvertinti įmonės veiklą (pelningumo prasme) neatsižvelgiant į skolinto kapitalo išlaidas ir į mokestinę bazę. Tai įdomu potencialiems investuotojams, naudinga tai žinoti ir kreditoriams. Todėl šis rodiklis pateikiamas daugelyje investicijų ir investavimo klausimams skirtų leidinių. Reikia žinoti, kad pasitaiko jog šis rodiklis tapatinamas su  veiklos pelnu (operating income). Bet tai nėra vienas ir tas pats. Taip galimi atvejai kuomet jų dydžiai gali sutapti arba kas dažniau pasitaiko būti labai artimi vienas kitam. Bet žinokime, kad kuomet įmonės veikloje   yra ženkli įtaką gautų iš kitos (ne iš veiklos) pajamų ar išlaidų  (Non-operating income) šie dydžiai gali ir ženkliai skirtis.  Mes laikomės pozicijos, kad kaip taisyklė lietuviškose ataskaitose, šios pajamos turi būti atvaizduotos straipsniuose Pagautė ir Netekimai. Todėl visada būkime atidūs vertindami įvairių įmonių, ypač iš skirtingų šalių, EBIT (ar veiklos pelnas, operating profit) rodiklį, kadangi jie gali būti paskaičiuoti skirtingai. Šiuo rodikliu besidomintis investuotojai, savo skaičiavimuose dažnai naudoją santykį EV/EBIT (EV – enterprise value, įmonės vertė). Vyrauja nuomonė, kad žemesnis šio rodiklio dydis rodo didesnį potencialą pagerinti įmonės veiklą. Siūloma įmonės EBIT rodiklį lyginti su kitų tos pačios verslo šakos įmonių EBIT rodikliais.  Su ja galima ir sutikti, bet galima turėti ir argumentų prieš ... interpretuoti galima dvejopai. Jei rodiklis žemesnis už šakos vidurkį optimistai mato galimybes įmonei veikti sėkmingiau, tam tikra prasme užslėptas rezervas. Pesimistai gi gali teigti priešingai. Tačiau tai jau ne šio straipsnio tema. Atrodo laikas pereiti ir prie EBITDA.

EBITDA nuo EBIT skiriasi  tik dviem raidėmis, tačiau būtent šios dvi raidės suteikia šiam rodikliui jo, jei taip galima pasakyti, žavesio. DA (depreciation, amortization ) tai nusidėvėjimas ir amortizacija ir   šios dvi raidelės dažnai komplikuoja šio rodiklio paskaičiavimą, kadangi šių dydžių nerasite standartinėje pelno (nuostolio) ataskaitoje. Tačiau, nepaisant pastaruoju metu girdimu kontroversiškų nuomonių dėl šio rodiklio naudingumo, mūsų nuomone jis tikrai yra naudingas. Tiesiog reikia žinoti kaip juo naudotis. Esminė klaida, dėl kurios ir atsiranda abejonės dėl šio rodiklio naudos, yra tai, kad jis dažnai sąmoningai ar ne naudojamas kaip pinigų srautų atitikmuo arba kaip artimas jiems dydis. Tai yra neteisinga. Tačiau tai ne rodiklio, bet vartotojų problema. Panašumai su EBIT nulemia ir besidominančius rodikliu, tai investitoriai ir kreditoriai. Tik šiuo atveju ryškesnis kreditorių interesas, kadangi šis dydis gan aiškiai parodo įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais (kadangi nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos nėra grynujų pinigų išlaidos ir jos sėkmingai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, o grąžinant paskolas). Kaip ir su EBIT, taip ir su EBITDA yra populiaru naudoti įmonės vertės (EV) dydį, mes sakytume, kad šiam tikslui EBITDA tinka labiau. Būtinai reikia atminti, kad vertinant EBITDA dydį nepamiršti ir apie grynojo pelno dydį, kadangi EBITDA gali nepelningą įmonę parodyti kaip labai pelningą ir stipriai suklaidinti. Neužmirškime, kad sėkminga įmonės veiklą labai priklauso nuo to kaip įmonės vadovybė naudoja įmonės pagrindinius resursus, kaip juos atnaujina ar siekia pažangos. Tarp kitko gan įdomi nuomonė dėl EBITDA naudojimo pateikta www.northbaybusinessjournal.com puslapyje.

Kaip matome tiek EBIT, tiek EBITDA domina investuotojus, todėl šie rodikliai, ar rodikliai kuriuose naudojami šie dydžiai pagal šią vartotojų grupę dažnai dar vadinami ir investiciniais rodikliais pagal vartotojų ratą.

Pabaigai: EBT ar PBT, EBIT ar PBIT ... ?

Norime atkreipti dėmesį į „tai“, kad kaip jau minėta tai nėra GAAP patvirtinti rodikliai, todėl galimos įvairios rodiklių interpretacijos. Ko gero „painiausia“  iš jų yra ta kaip traktuoti pirmą E raidę. Angliškai tai earnings ir jis nėra tapatus terminui profit. Lietuvos 34-ojo verslo apskaitos standarto „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“ metodinės rekomendacijos rašo, kad „Siekdama tiksliau įvertinti esamą įmonės padėtį ir jos uždirbamą pelną, įmonės vadovybė gali skaičiuoti EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) ir jo išvestinius rodiklius. EBITDA vadinamas pelnas, kurį skaičiuojant neįtraukiamos palūkanos, pelno mokestis, nusidėvėjimas ir amortizacija. EBITDA gali būti naudojamas atskirų teiktinų segmentų pelningumui palyginti.“ Todėl galima skaityti, kad EBITDA yra lygu Suteiktų paslaugų pajamos - Sąnaudos iš viso + Palūkanų sąnaudos + Nusidėvėjimas + Amortizacija.

Kame gi kampas? Šiuo atvjeju jis slepiasi tame, kad dažnai sutinkama nuomonė, jog earnings skaičiuojamas „excludes income and expenditure from unusual, non-recurring or discontinued activities“, ką lietuviškai galima būtų suformuluoti, kaip tai, kad skaičiuojant rodiklį nėra įtraukiama pajamos ir išlaidos gautos vykdant neįprastą, nepasikartojančią ar nesusijusią veiklą. Kaip taisyklė standartinėse ataskaitose mes vienareikšmiškai to atskirti negalime. Todėl leidžiame sau padaryti prielaidą, kad tokių pajamų ir išlaidų ir nebuvo. Tuomet iš esmės mes galime padėti lygybės ženklą skaičiuojant minėtus rodiklius tarp E (earnings) ir P (profit).

Mes savo puslapyje esame pateikę EBIT ir EBITDA rodiklių skaičiuokles, daugiau rodiklių paskaičiuoti galėsit naudodami mūsų „ekselinę“ skaičiuoklę Auditum Ratio 100. Taip pat siekiame kiek įmanoma palengvinti jų apskaičiavimą ir naudojame tik bazines apskaitos ataskaitas ir standartines sąvokas. Tame mes sąvoką  „Suteiktų paslaugų pajamos - Sąnaudos iš viso“  traktuojame kaip grynąjį pelną (angliškai net profit arba tiesiog profit) ir EBITDA skaičiuojame pagal formulę Pelnas + Pelno mokestis + Palūkanų sąnaudos + Nusidėvėjimas + Amortizacija (kas gali būti įvardinta ir kaip PBITDA). Tas pat galiotų ir EBIT ir PBIT. Visa tai mūsų nuomone yra teisinga daugeliu tipinių atvejų. Tačiau analizuojant kitų įmonių pateiktus rodiklius būtina prisiminti, kad skaičiuojant šiuos rodiklius gali neįtraukti tam tikrų pajamų ir tam tikrų išlaidų straipsniai. Detalesniems skirtumams aptarti tarp „EB“ ir „PB“ reiktų skirti papildomą straipsnelį.

Tikimės, kad perskaitę šį straipsnį sužinojote šį tą įdomaus ir naudingo. Sėkmės Jums skaičiuojant ir analizuojant.