Įmonių veiklos ekonominės analizės turinys vadybiniu aspektu (II dalis)

ĮMONĖS VEIKLOS EKONOMINĖS ANALIZĖS SUDĖTIS IR VIETA VALDYMO SISTEMOJE

Įmonės veiklos ekonominė analizė yra populiariausia įmonės veiklos analizės rūšis. Toks populiarumas turi kelias objektyvias priežastis:

-    Verslo įmonių tikslai yra ekonominiai;
-    Įmonės ekonominė posistemė yra dinamiškiausia, lyginant su kitomis.

Todėl ekonominė įmonės situacija reikalauja pastovaus dėmesio, kurio geriausias rodymo būdas yra analizės vykdymas.

Įmonės veiklos ekonominė analizė – tai įmonės veiklos rezultatų, išteklių, procesų ir perspektyvų tyrimas, siekiant juos įvertinti ir aprūpinti valdymo procesų subjektus informacija, būtina sprendimų priėmimui.

Įmonės veiklos ekonominė analizė (toliau tekste – ĮVEA) yra valdymo funkcija, pasižyminti tokiomis specifinėmis, lyginant su kitomis valdymo funkcijomis, savybėmis:

-    ji atliekama prieš daugumą valdymo funkcijų;
-    jos rezultatais naudojamasi kitų valdymo funkcijų atlikimui;
-    ji atliekama atsiradus (susiformavus) poreikiui, vykdant kitas valdymo funkcijas;
-    jos turinį apsprendžia kitų valdymo funkcijų poreikiai.

ĮVEA turinio apibrėžimas padeda geriau suprasti jos reikšmę, vietą valdymo sistemoje, užsakovus bei vykdytojus. Tačiau būtina prisiminti, kad ta pati reiškinių visuma arba sistema gali būti sudaroma vadovaujantis skirtingais požymiais, todėl ir turinys gali būti pateikiamas skirtingai. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl skirtinguose šaltiniuose galima surasti skirtingus veiklos, ekonominės ar kitos rūšies analizės klasifikavimo, struktūros ir turinio pavyzdžius. Būtina prisiminti, kad sudėtingų objektų klasifikavimas yra vienas iš visuotinių tyrimo metodų, kurio taikymas yra būtinas ir sveikintinas tyrinėjant objektus, kurie savo esme yra sistemos. Skirtingi autoriai naudoja skirtingus klasifikavimo požymius ne norėdami pateikti eilinę struktūros schemą, bet pabrėždami tam tikrų požymių svarbą, siekdami konkrečių savo tyrimo ar medžiagos dėstymo tikslų. Šiame straipsnyje analizė nagrinėjama įmonės valdymo kontekste, pabrėžiant jos vietą ir svarbą jame. Todėl dažnai iš galimų variantų pasirenkami tie, kurie geriau tinka bendrai  medžiagos pateikimo vizijai. Antras sudarytą turinį lemiantis aspektas yra paminėtų analizės temų praktinis egzistavimas, t.y. autoriui teko praktiškai analizuoti nurodytas temas arba naudoti schemoje įvardintų analizės sudedamųjų duomenis. Todėl galima teigti, kad tokios analizės temos turi realų praktinį poreikį. Žinoma, turinys (žiūr. 1 pav.) sudarytas vadovaujantis ne tik praktine patirtimi, bet ir teorinėmis žiniomis bei moksliniais šaltiniais. Visas sudedamąsias pateiktos struktūros dalis aprašinėti nėra vienodo poreikio, daugelį jų galima rasti ir kitų autorių pateikiamose  analizės turinio sudėtyse, tačiau sudarymo logiką ir kai kurias sudedamąsias aptarti privalu.

Pirminė priežastis, nulėmusi pateiktą ĮVEA turinį, jau minėta – tai siekis pabrėžti analizės priklausomybę, objektyvų sąryšį su įmonės valdymu. Tik praktinis įmonės valdymo subjektų poreikis analizės rezultatams, analitiniams duomenims yra privaloma sąlyga bet kokios įmonės veiklos analizės atlikimui. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomybė nuo valdymo poreikių aktuali visoms analizės struktūros posistemėms. Tiesa, išorinės  kontroliuojančių institucijų analizės atveju valdymo sprendimai gali būti nurodyti atlikti, net jeigu įmonė nenorėtų to daryti. Išorinės rinkos dalyvių analizės atveju jos rezultatai taip pat dažnai būna ne tik informacija apie konkurentą, bet ir pagrindas priimti valdymo sprendimus, bet šiuo atveju - analizę atlikusioje įmonėje, dažniausiai – analizę užsakiusioje įmonėje, nes tokias paslaugas įmonės dažniausiai užsako konsultacinėse įmonėse. Kadangi jau pradėjome nagrinėti išorinės analizės posistemę, pateiksime svarbiausias jos pateikimą sąlygojusias aplinkybes ir priežastis.

Visa eilė pripažintų analizės specialistų (M. Bakanov, V. Kovaliov, J. Mackevičius, A. Šeremet) savo darbuose nurodo išorinės įmonės analizės posistemę. Dažniausiai ji įvardijama kaip išorinė finansinė analizė. Šiame straipsnyje pateiktoje ĮVEA turinio schemoje tokios sąsajos nėra, todėl derėtų paaiškinti priežastis. Mūsų nuomone, išoriniai įmonės analizės subjektai siekia ir turi galimybių analizuoti įmones ne tik viešai prieinamos finansinės atskaitomybės pagrindu. Todėl  šio analizės informacinio šaltinio naudojimas nėra pakankama priežastis įmonės išorinę analizę traktuoti kaip finansinę analizę. Įmones kontroliuojančios institucijos turi galimybę gauti praktiškai bet kokią informaciją iš įmonės. Kartais tai nėra finansinė informacija. Geriausias tokios situacijos pavyzdys yra įvardinta Atitikties analizė, kurios atlikimas sietinas su atitikimu įmonės licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygoms, suteiktų įmonės veiklai sertifikatų (pvz.: GGP, GPP) ar įdiegtų verslo valdymo sistemų (pvz.: ISO) reikalavimų vykdymu. Gali kilti abejonė dėl Atitikties analizės įtraukimo į ĮVEA sudėtį pagrįstumo, tačiau pateikti pavyzdžiai turėtų patvirtinti  šios analizės svarbą ir aktualumą. Pirma, jei kontroliuojančios institucijos nustatys neatitikimus  sertifikavimo reikalavimams, bus duotas terminas juos pašalinti. Tai tikrai pareikalaus finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo bei taps finansinės ir vadybinės analizės objektu. Antra, jei kontroliuojančios institucijos nuspręstų naikinti suteiktas licencijas, sertifikatus ir pan., bene  aktualiausia analizės tema taptų veiklos tęstinumo (bankroto tikimybės) analizė. Kitos dvi išorinės kontroliuojančių institucijų analizės temos lengvai suprantamos vien pavadinimų pagrindu, todėl gali būti papildomai nekomentuojamos. Išorinės analizės sudėtyje išskiriame Rinkos dalyvių analizę, nes tai praktiškai egzistuojanti analizė, kurią verslo įmonės vykdo savo jėgomis arba patiki konsultacinėms įmonėms. Rezultatų analizė, žinoma, yra klasikinis finansinės analizės atlikimas, kurio rezultatai dažniausiai tampa pagrindu vykdyti arba nevykdyti kitų temų analizę. Konkurencinių pranašumų analizę įmonės atlieka, nagrinėdamos savo pagrindinių konkurentų arba šakos lyderių veiklą. Tokia analizė neapsiriboja finansinių ataskaitų nagrinėjimu, kuris šiuo atveju greičiau formaliai turi patvirtinti arba paneigti norimos analizuoti įmonės pranašumus. Šios analizės atlikimas grindžiamas visa pasiekiama informacija. O dar viena priežastis, kodėl tokios temos analizę galima ir reikia traukti į įmonės veiklos analizės sudėtį, yra naudojami analitiniai metodai, tarp kurių dažniausiai pirmas ir populiariausias yra SSGG  analizė, bet

priklausomai nuo gautos informacijos turinio sėkmingai naudojami ir kiti įmonės veiklos ekonominės analizės metodai. Vienas iš permanentinių verslo siekių yra plėtra, kurią galima įgyvendinti skirtingais būdais, tačiau vienas iš efektyviausių yra rinkos dalyvių įsigijimas arba apsijungimas su jais. Tiesa, lietuviško verslo vystymosi tradicijos vienareikšmiu lyderiu tarp šių procesų daro įsigijimus. Verslų apjungimai irgi sėkmingai egzistuoja, nors dažniau sutinkami tarp susijusių verslo subjektų, bet ne tarp konkuruojančių įmonių. Ketindami įsigyti konkurentą, rinkos dalyviai pradžioje stengiasi atlikti  išorinę šio proceso rezultatų analizę ir tik pozityvūs atsakymai į principinius klausimus skatina tolimesnę veiksmų eigą. Būtina pabrėžti, kad visos išorinės analizės temos fokusuojasi į išvadas, leidžiančias numatyti analizuojamų objektų veiklos ir jos rezultatų perspektyvas.

Vidinės analizės skirstymas į finansinę ir vadybinę analizę nėra naujovė. Toks skirstymas sutinkamas daugelio šiame straipsnyje minimų Vidurio ir Rytų Europos autorių darbuose. Tiesa, šiame straipsnyje naudojama kategorija „vadybinė analizė“, o minėti autoriai vieningai naudoja „valdymo analizės“ kategoriją. Tačiau nieko principiniai naujo toks pakeitimas neduoda, bet yra priimtinesnis, atsižvelgiant į valdymo ir vadybos kategorijų naudojimo pokyčius pastaraisiais metais. Pats skirstymas į finansinę ir vadybinę analizes, žinoma, turi priežastį, tačiau tai padaryta ne dėl kai kurių autorių darbuose nurodomos priežasties, kad tokio grupavimo pagrindas yra finansinės ir valdymo apskaitų egzistavimas. Kaip ne kartą pabrėžta, poreikį analizės rezultatams apsprendžia valdymo poreikiai papildomai informacijai. Išskirdami finansinės analizės sritį norime pabrėžti, kad joje nurodomas turinys pirmiausia skirtas įmonės finansų valdymo poreikiams tenkinti. Tą patį galima pasakyti apie vadybinės analizės sritį, kurios atlikimo užsakovais dažniausiai būna įmonės valdymo subjektai. Jų sąrašas tiesiogiai priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros, todėl gali būti skirtingas, bet negalintis nustebinti nei vieno vadybos specialisto. Aptariamos analizės rūšys pasižymi dar vienu požymiu, vertu atskiro aptarimo. Vidinės įmonės veiklos ekonominės analizės skirstymas į finansinę ir vadybinę analizes turi skirtingą praktinį ir teorinį svorį. Didžiosios daugumos praktikų, kuriuos galima vadinti grynaisiais praktikais, toks skaidymas nesudomins, gal greičiau nustebins, nes praktiniame įmonės valdyme nėra tradicijų ir poreikio tokio pobūdžio įmonės veiklos ekonominės analizės klasifikavimui. Tuo pat metu nagrinėjamas skaidymas analizės teoretikams gali sukelti daug skirtingų minčių ir vertinimų. Tiesa gali gimti diskusijose, o mūsų pagrindinis argumentas tokioje diskusijoje jau buvo išsakytas:  schemoje pateiktas finansinės analizės turinys apima visas svarbiausias įmonės finansų valdymo sritis, o vadybinės analizės – daugumai įmonių aktualius valdymo klausimus.

Vadybinės analizės turinyje pateiktos temos dauguma atvejų sutampa su jau paskelbtomis kitų autorių darbuose, tačiau straipsnio tikslas ir uždaviniai suponuoja ir kitus akcentus, kuriuos derėtų pagrįsti. Planų (biudžetų) vykdymo analizė įtraukta į turinį dėl planavimo svarbos įmonės valdyme. Situacija su planavimo funkcijos įgyvendinimu verslo įmonėse  labai skirtinga. Pavyzdžių tikrai galima rasti įvairių: nuo išdirbtų, reglamentuotų, kompleksinių planavimo sistemų iki keliais savininkų numatytais rodikliais apsiribojančių planavimo atvejų. Tačiau analitiko požiūriu svarbu tai, kad nepriklausomai nuo planavimo sistemos sudėtingumo ir tobulumo, jos reikalauja analizės atlikimo, kuri privalo pateikti plano ar rodiklių įvykdymo vertinimą. Pardavimų, savikainos ir išlaidų analizės išskirtos į savarankiškas temas, norint pabrėžti jų svarbą ir objektyvų poreikį. Kiekviena šių temų pakankamai svarbi įmonės valdyme tiek atskirai, tiek tarpusavio sąryšyje. Bet patirtis nulemia sprendimą jas išskirti ir taip pabrėžti siūlymą vykdyti. Ypatingą dėmesį siūlome kreipti pardavimų analizei, kurios sudėtyje reikia analizuoti pardavimų apimtis, asortimentą, kainodarą. Įmonės veiklos organizacinio-techninio lygio  analizės klausimai pakankamai išsamiai aprašyti lietuvių autorių darbuose, todėl norisi tik pastebėti, kad XXI a. šių klausimų analizė įgavo dar didesnę reikšmę dėl objektyviai didesnių  pasirinkimo galimybių. Atskirai reikia pabrėžti darbo apmokėjimo ir skatinimo temos išskyrimą į atskirą vadybinės analizės temą. Sutinkame su oponentais, kurie pastebės, kad turinio sudėtyje neatmestos, ir net dažniau sutinkamos žmogiškųjų (arba darbo) išteklių temos. Tačiau praktinės vadybos aspektu, darbo apmokėjimo ir skatinimo tema svarbi kiekvienai įmonei, kadangi net puikūs klasikinių darbo išteklių rodiklių dydžiai nereiškia, kad įmonėje optimaliai subalansuoti savininkų, vadovų ir kitų lygių darbuotojų interesai, nėra pasiekiami aukštesni kokybiniai veiklos efektyvumo rodikliai. Taip pat norėta atkreipti dėmesį į galimybę analizuoti svarbų įmonės veiklos efektyvumui klausimą bei atlikti būtinus pakeitimus sistemoje ir tuo atveju, jeigu klasikinė darbo išteklių analizė įmonėje neatliekama.

Vadybinė analizė – tai įmonės ekonominės informacijos tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti įmonės vadybą  kokybiška papildoma informacija vadybinių funkcijų vykdymui.

Finansinės analizės sudėtyje išskirtas finansinių rezultatų ir finansinės būklės temas taip pat galima skaidyti į potemes, kurios priklausys nuo analitiko požiūrio į finansinę būklę atspindinčių sričių sudėtį arba į santykinių finansinių rodiklių grupavimą. Šios dvi temos yra klasikinės finansinės analizės sudėties pavyzdžiai. Straipsnio autorius šias temas praktinėje analizėje skirsto į tokias analitines potemes:

1.    Pelno ir pelningumo;
2.    Veiklos aktyvumo;
3.    Likvidumo-mokumo;
4.    Finansinio stabilumo;
5.    Finansinės vertės.

Tačiau potemių skaičius ar konkretus jų pavadinimas dar neįrodo nei analizės kokybės, nei profesionalumo. Reikėtų gilintis toliau ir nagrinėti analizuojamų rodiklių sudėtį, jų skaičiavimo techniką bei interpretavimą. Nors skirtingų autorių darbuose esminių skirtumų nėra daug, bet ir detalės praktinėje analizėje būna svarbios, todėl į minėtus klausimus  reikia žiūrėti atsakingai ir sistemiškai, vadovaujantis analizuojamo objekto specifika ir analizės uždaviniais.

Nors finansinių išteklių analizės tema priskirta prie finansinės analizės turinio temų, bet ji galėtų būti priskiriama ir vadybinės analizės turiniui, todėl yra puikus pavyzdys analizės, kuri gali patekti į 2 paveiksle  matomą bendrą abiems analizės rūšims zoną.

Finansavimo šaltinių analizės tema artima finansinių išteklių analizei, tačiau labiau susijusi su įmonės finansų valdymo klausimais, atliekama atsiradus poreikiui priimti finansų valdymo sprendimus, todėl manome, jog yra tikslinga nurodyti ją turinyje kaip savarankišką temą.

Piniginių srautų ir investicijų analizės temos taip pat yra neatskiriamos nuo įmonės finansų valdymo. Temos tarpusavyje susijusios, nes investicijų analizė praktiškai neįmanoma be  piniginių srautų analizės, tačiau skiriasi atlikimo poreikio  periodiškumu ir įtaka einamajai veiklai. Piniginių srautų analizę rekomenduotina atlikti periodiškai, tiek planuojant veiklą finansiniam laikotarpiui, tiek kontroliuojant jos rezultatus, o investicijų analizės poreikis atsiranda tik sprendžiant investavimo klausimus.

Veiklos tęstinumo arba bankroto tikimybės nustatymo analizė specifinė tuo požiūriu, kad gali būti tiek vidinės, tiek išorinės įmonės veiklos ekonominės analizės tema. Tačiau eliminuoti šios temos iš finansinės analizės turinio tikrai nerekomenduotina.

Finansinė analizė - tai įmonės finansinių rezultatų ir būklės tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti finansų valdytojus  kokybiškai nauja informacija vadybinių funkcijų vykdymui.

Pateikti analizės rūšių apibrėžimai, veiklos analizės rūšių sąrašas bei ĮVEA turinys leidžia sudėlioti populiariausių analizės sistemų tarpusavio ryšius, kurie pateikti 2 paveiksle.  Finansinės ir vadybinės analizės sistemos pateiktame paveiksle persidengia, nes praktikoje labai sunku ir visai nenaudinga stengtis nubrėžti skiriamąją liniją tarp šių analizės sistemų. Tačiau teoriniame lygyje jų atskyrimas reikalingas ir prasmingas. Eilinį kartą straipsnyje minimi teorinis ir praktinis aspektai. Todėl derėtų apibrėžti principinę poziciją dėl ekonominės teorijos ir praktikos.  Ji nėra originali ir sutampa su vyraujančia pozicija, kurią tiksliai apibrėžia St. Martišius: „Visų kartų Lietuvos ekonomistai buvo tos nuomonės, kad ekonominės teorijos pagrindas – realaus gyvenimo ir konkrečių faktų tyrimas. Remiantis ūkiniu patyrimu, ekonominės tikrovės stebėjimu turi būti kuriama ekonominė teorija. Tiksliau – ji turi rastis iš gyvenimo faktų, bet vėliau abstrakcijos ir idealizacijos dėka pakilti virš jų ir konkretaus gyvenimo.“ (Martišius St., 2005, p.55) Šią mintį derėtų pratęsti teiginiu, kad toks požiūris vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rinkos ekonomikos šalyse.

Atskirai būtina aptarti sudėtinę ĮVEA turinio dalį  - Perspektyvų analizę. Pateiktame paveiksle Perspektyvų analizė nėra skaidoma į jokias dalis, jai nepriskiriamas joks žemesnio klasifikavimo lygio turinys. Iš tikro ši analizės rūšis užima ypatingą vietą, bet ne dėl įvardintos priežasties. Šiuolaikinėje verslo įmonėje analizė labai retai apsiriboja buvusios ir esamos padėties analize, visuomet siekiama išsiaiškinti: a) kas bus,  jeigu verslas bus vykdomas pagal prognozuojamus parametrus arba b) ką reikia padaryti, kad verslas pasiektų prognozuojamus parametrus. Galima sakyti, kad permanentinis kiekvieno įmonės ar jos finansų valdymo specialisto klausimas – ką daryti ateityje – užduodamas jau analizės užsakymo etape. Drįstame teigti, kad praktikoje vyrauja tamprūs valdymo ir analizės konsolidavimosi procesai. Siekiant galutinai nustatyti Perspektyvų analizės vietą ir svarbą ĮVEA sistemoje, tenka pripažinti jos išskirtinumą, kurį galima įvardinti kaip visuotinumą. Perspektyvų analizė optimaliu atveju turi sudaryti baigiamąjį (bet tai nėra kritinis reikalavimas) kiekvienos analizės rūšies ar temos atlikimo metodikos etapą. Verslo valdymui visuomet buvo ir bus svarbu turėti objektyviais būdais ir metodais gautą perspektyvų įvertinimą visose verslo valdymo srityse. Verslininkai, verslo valdymo specialistai visuomet orientuoti į ateitį, į perspektyvas, todėl jie netoleruoja analizės, nepateikiančios informacijos apie tai, kas ir kaip gali būti. Todėl analizės specialistai neturi kitos išeities, kaip tobulinti savo profesinius įgūdžius perspektyvų analizėje, nes jeigu analizė negali patenkinti  jos užsakovo poreikių, neatitinka jo lūkesčių, tokia analizė turi vienintelę perspektyvą – ji nebus atliekama. Apibendrinant norime pabrėžti:

  1. Verslo valdyme visos analizės rūšys yra praktinės valdymo funkcijos, realizuojamos vadovaujantis konkrečiais valdymo poreikiais, kurie gali būti labai įvairūs. Todėl baigtinis, visapusiškas įmonės veiklos ekonominės analizės turinys yra sunkiai apibrėžiama įvairovė, kuri priklauso nuo daugelio priežasčių. Viena jų yra verslo įmonių valdymo praktika, į kurią derėtų atsižvelgti ir vertinti ne mažiau nei ekonominės ar valdymo teorijos pagrindus.
  2. Visas įmonės ekonominės veiklos analizės rūšis apjungia tikslas numatyti įmonės veiklos rezultatus ir būklę ateityje, įvertinti įmonės perspektyvas. Todėl perspektyvų analizė turėtų užimti išskirtinę vietą įmonės ekonominės veiklos analizės sistemoje, jos atlikimas turėtų būti kiekvienos analizės rūšies ar temos metodikos baigiamasis etapas.
  3. Įmonės veiklos analizės, įmonės veiklos ekonominės analizės, finansinės ir vadybinės analizės kategorijų  sutapatinimas sunkina nuoseklios verslo įmonės analizės sistemos suformavimą ir jos supratimą. Šias kategorijas siūlome suprasti kaip atskiras, santykinai savarankiškas, susietas sisteminės priklausomybės ryšiais, kuomet įmonės veiklos ekonominės analizės sistema suprantama kaip viena iš įmonės veiklos analizės sistemos posistemių, o finansinės ir vadybinės analizės sistemos – kaip įmonės veiklos ekonominės analizės posistemės. Jeigu įmonėje  funkcionuoja tik  žemesnio sisteminio lygio analizės posistemė, jos turinys tampa aukštesnio sisteminio lygio analizės turiniu, bet tai nėra pakankamas pagrindas šias kategorijas sutapatinti.

DR. ARVYDAS KAZAKEVIČIUS

Pirma dalis                                                                                                                                                                                                                            Atsisiųsti visą straipsnį pdf formatu

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies).

Jeigu sutinkate, spauskite žemiau esantį mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sužinokite daugiau

Sutinku

Slapukai, tai informacijos rinkimo priemonės, kurios yra naudojamos interneto svetainėse, norint surinkti informaciją apie svetainės lankytojų naršymo įpročius. Šie nedideli informacijos failai saugomi jūsų kompiuterio standžiajame diske.

Slapukai palengvina vartotojo naršymą jau lankytoje internetinėje svetainėje. Jų pagalba lankytojas greičiau gali prieiti prie jį dominančios informacijos (Pvz.: prisijungti prie savo paskyros jau lankytoje svetainėje ar perziūrėti savo pirkinių krepšelio turinį). Taip pat slapukų pagalba internetinės svetainės gali rinkti informaciją apie savo lankytojų naršymo svetainėje ypatumus (Pvz.: kiek lankytojų aplanko svetainę, kokius puslapius jie lanko dažniausiai, o kokių puslapių neskaito visai). Ši informacija padeda svetainės administratoriams maksimaliai tenkinti svetainės lankytojų poreikius, kuriant svetainės turinį pagal lankytojų naršymo tendensijas.

Slapukus taip pat galima ištrinti arba išjungti. Tai padaryti galima naudojant Jūsų pasirinktos naršyklės valdymo įrankius. Informaciją kaip ištrinti arba išjungti slapukus galima rasti internetinėse paieškos sistemose (google, yahoo, bing ir pan.) suvedus paieškos frazę „Kaip ištrinti slapukus „čia įrašykite jus dominančios naršyklės pavadinimą““.

Išjungus slapukus ne visada turėsite galimybę naudotis visomis tam tikrų svetainių siūlomomis funkcijomis.