2017 metų finansinių ataskaitų analizės naujovės

2017 metais verslo įmonių apskaitos ir finansų padaliniai pirmą kartą sudarys ir pateiks vartotojams naujų formų metines finansines ataskaitas. Dalis vartotojų tikrai reikalaus pateikti ir jų analizę, nes neprofesionalams finansinės ataskaitos dažnai yra mažai suprantamos informacijos duodantys skaičių rinkinys. Šis faktas yra priežastimi išsiaiškinti, su kokiais pokyčiais teks susidurti, atliekant naujų formų metinių finansinių ataskaitų analizę ir kokie galimi sprendimai, kuriuos patirtimi vadinti dar būtų ankstoka, nors sąlyginai - įmanoma.

Kaip žinome, 1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“, taikomas sudarant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, numato būtinybę pasirinkti finansinių ataskaitų rinkinį, priklausomai nuo įmonės dydžio.

Labai mažos įmonės gali sudaryti tokį finansinių ataskaitų rinkinį:

1. trumpas balansas;
2. trumpa pelno (nuostolių) ataskaita.

Mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1. balansas arba sutrumpintas balansas;
2. pelno (nuostolių) ataskaita;
3. aiškinamasis raštas.

 Vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1. balansas;
2. pelno (nuostolių) ataskaita;
3. pinigų srautų ataskaita;
4. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
5. aiškinamasis raštas.

Minėtame standarte numatyta galimybė Labai mažoms įmonėms ir Mažoms įmonėms pasirinkti aukštesnio lygio (platesnio) finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo variantus, tačiau tai nekeičia esmės – verslo valdymo praktikoje galima susidurti su trimis baziniais finansinių ataskaitų rinkiniais.

     Finansinės analizės požiūriu visose ataskaitose svarbiausia - pateikiamos informacijos kiekis ir turinys. Vadovaujantis šiuo požiūriu kažkokių pretenzijų dėl Vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkiniuose pateikiamos informacijos analitikai neturėtų reikšti. Nors ataskaitų turinys pasikeitė, tačiau tiek teminėms (atskirų kokybinių finansinių charakteristikų), tiek kompleksinei (apimančiai visas svarbiausias verslo įmonės finansines charakteristikas) finansinių ataskaitų analizei duomenų užtenka. Siekdami pagrindinio šio teksto tikslo - pasidalinti nuomone arba patirtimi, norime paminėti, kad mūsų bendrovėje galiojantis finansinių ataskaitų analizės standartas reikalauja papildomų aštuonių rodiklių įvedimo, ko pasėkoje galime suskaičiuoti devyniolika papildomų absoliutinių rodiklių (pvz.: Apyvartinis kapitalas, Pastovus kapitalas, Grynoji finansinė skola ir kt.).  Taigi atlikdami  Vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų kompleksinę analizę mes naudojamės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos duomenimis, papildomais aštuoniais rodikliais iš apskaitos registrų ir devyniolika papildomų absoliutinių rodiklių. Tokią duomenų bazę analizuojame skaičiuodami pokyčius minėtose finansinėse ataskaitose, santykinius rodiklius ir jų pokyčius, bei atliekame visas kitas įprastines analitines procedūras. Įvardinta duomenų bazė leidžia suskaičiuoti ir išanalizuoti maždaug vieną šimtą santykinių rodiklių. Nesunku atspėti - atsiras kolegų teigsiančių, kad tiek rodiklių finansinių ataskaitų analizei per daug. Mes su tokiu teiginiu nesiginčisime. Bet įneškime aiškumo į šį klausimą. Kiek ir kokių rodiklių reikia finansinių ataskaitų analizei konkrečioje įmonėje iš anksto pasakyti neįmanoma. Galima bandyti, bet be papildomo pasiruošimo, t.y. preliminarios analizės, toks išankstinis nedidelio rodiklių kiekio atrinkimas panašus į norą laimėti loterijoje. Todėl siūlome suskaičiuoti didelį skaičių santykinių rodiklių, o skaičiavimo rezultatai bus pirmas objektyvus kriterijus, nulemsiantis, kokius rodiklius reikia toliau analizuoti. Pabrėžiame, kad kalbame apie rodiklių sistemą, kurią naudosime finansinių ataskaitų analizei.  Tokios analizės tikslas – įvertinti įmonės finansinę būklę ir rezultatus bei nustatyti taisytinus nukrypimus nuo normų, planų, užduočių ar kitų objektyvių palyginimo bazių. Finansinių ataskaitų analizė leidžia nustatyti stipriąsias ir silpnąsias verslo įmonės sritis, o tada gilintis į jų priežastis, veiksnius, siekiant vienų įtaką eliminuoti, o kitų – sustiprinti. Taip pat svarbu prisiminti, kad įmonių finansinių ataskaitų analizei jau senokai naudojami įvairūs informacinių technologijų sprendimai, pradedant Excel skaičiuoklėmis. Todėl turėdami  duomenų bazę (mūsų aptariamu atveju - finansines ataskaitas) ir kompiuterinį instrumentą jų analizei (mes siūlome Excel skaičiuokles), jus galite neriboti skaičiuojamų rodiklių skaičiaus dėl skaičiavimų apimties. Tačiau skaičiavimų rezultatus reikės išanalizuoti ir įvertinti, tai ir bus faktorius ribojantis jų skaičių. Kadangi prasminga skaičiuoti tik  rodiklius, kurių finansinę prasmę supranti, o įtaką finansinei būklei ar rezultatams gali įvertinti.

Tačiau grįžkime prie finansinių ataskaitų rinkinių, apie kuriuos dar nerašėme. Žinoma, abu neaptarti finansinių ataskaitų rinkiniai – Mažų ir Labai mažų įmonių - suponuoja mažesnes analitines galimybes. Labai sveikintina 1-o VAS nuostata, leidžianti įmonėms rinktis aukštesnio lygio ataskaitų rinkinį. Bet mūsų tikslas įvertinti tuos rinkinius, kurie tiesiogiai priskiriami atitinkamai įmonių grupei. Mažų įmonių finansinių ataskaitų formos leidžia atlikti panašaus lygio finansinę  analizę, kaip Vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinio pagrindu. Jeigu vadovautis mūsų naudojamais standartais, Mažų įmonių finansinių ataskaitų formų duomenys reikėtų papildyti vienuolika rodiklių, tada atsirastų galimybė  suskaičiuoti devyniolika papildomų absoliutinių rodiklių,  o analizuoti būtų galima apie devyniasdešimt santykinių rodiklių, tarp kurių nebūtų rodiklių, suskaičiuojamų naudojantis Pinigų srautų ataskaitos duomenimis. Tačiau jeigu Maža įmonė pasirinktų mūsų bendrovės paruoštą finansinių ataskaitų analizės skaičiuoklę, joje galėtų naudotis supaprastintos formos Pinigų srautų ataskaita, kurią sudaro skaičiuoklė. Tokia Pinigų srautų ataskaita negali pilnai pakeisti standartinės ataskaitos dėl skirtumų pateikiamuose duomenyse, tačiau yra pakankamai patikimas šaltinis pamatyti pagrindinius Grynąjį pinigų srautą lėmusius veiksnius, o tai reiškia atsiradusias galimybes priimti atitinkamus sprendimus įmonės pinigų srautų valdyme.

Labai mažų įmonių finansinių ataskaitų formos pasižymi dviem bruožais: pirma, jose gerokai mažiau informacijos, lyginant su kitais dviem rinkiniais; antra, jos labiausiai pakito, lyginant su ankstesniu standartu. Tačiau jeigu vadovautis jau minėtu analitinės duomenų bazės sudarymo nuoseklumu, finansinių ataskaitų duomenys reikėtų papildyti dešimčia papildomų finansinių rodiklių ir suskaičiuoti devynis papildomus absoliutinius finansinius rodiklius, tuomet būtų galima suskaičiuoti apie septyniasdešimt santykinių rodiklių. Reikia pabrėžti, kad Labai mažų įmonių analizės sistemos sudarymas, rodiklių parinkimas tiesiogiai  priklausys nuo įmonėje naudojamo finansinės apskaitos sąskaitų plano. Aukščiau minėti dešimt papildomų finansinių rodiklių, mūsų nuomone, turėtų būti apskaitomi naudojantis Pavyzdiniu sąskaitų, bet jis nėra privalomas, todėl išvardinti pradinių rodiklių kiekiai gali keistis nežymiai, o skaičiuotinų rodiklių kiekis gali keistis ženkliai. Todėl norėtųsi tikėtis, kad Labai mažos įmonės, kurių savininkai ar vadovai  supranta apskaitos ir analizės reikšmę, rinksis ataskaitų rinkinį Mažoms įmonėms ir tokiu sprendimu susikurs sau didesnes galimybes naudotis standartinių finansinių ataskaitų informacija verslo valdymo tikslams. Kitas naudingas pasirinkimas Labai mažoms įmonėms – vadovaujantis  Pavyzdiniu sąskaitų planu susidaryti sąskaitų planą, kuris leistų turėti pakankamą informacijos kiekį, bet ne minimalų sąskaitų skaičių. Kitaip sakant, sprendimas turėtų būti orientuotas į pakankamos informacijos (duomenų bazės) sukaupimą, kuri turėtų būti naudinga verslo ir finansų valdymo tikslams.

Pabaigai norėtųsi verslo savininkams ir valdytojams priminti senas tiesas, kurios deja kartais užmirštamos:

• finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pirmiausia savo reikmėms, ne VMI, Sodrai ar kitoms institucijoms;
• finansinėje atskaitomybėje yra daug vertingos informacijos jūsų verslo valdymui;
• įsidiegus finansinės atskaitomybės analizės procedūras, verslo valdymui bus galima naudoti papildomą, kokybiškai naują informaciją.

Vadovaujantis tokiomis nuostatomis bus lengviau pasiekti geresnį informacinį verslo valdymo aprūpinimą ir geresnius finansinius rezultatus.

Dr. Arvydas Kazakevičius