Logo
Spausdinti šį puslapį

Darbo apmokėjimo ir apmokestinimo tendencijos 2015 – 2020 metais (II dalis)

Mokesčių bei neto atlyginimo priklausomybė nuo kitų NPD apskaičiavime dalyvaujančių veiksnių gerai matosi formulėje (1):

NPD 2019 metais = 300 EUR - 0,15 x (‘Mėnesinis darbo užmokestis‘ - 555 EUR)(1)

Kuomet atlyginimas „ant popieriaus“ (bruto) yra didesnis už nustatytą NPD, taikomą Neapmokestinamą pajamų dydį nulemia: NPD (neapmokestinamas pajamų dydis), kuris 2019 metais buvo 300 eurų; MMA (minimalios mėnesinės algos) dydis, kuris 2019 metais buvo 555 eurai; koeficientas, reguliuojantis NPD dydžio mažėjimo tempus priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio sumos, kuris 2019 metais buvo 0,15. Lyginant su ankstesniais analizuojamo laikotarpio metais šis koeficientas ženkliai sumažėjo, nes ankstesniais analizuojamais metais jis buvo 0,5.

Apibendrinant 1-os lentelės duomenys apie atlyginimo „į rankas“ pokyčius,galima teigti, kad analizuojamu 2015 – 2020 metų laikotarpiu atlyginimas į rankas pastoviai augo, tiek asmenims uždirbantiems MMA, tiek asmenims uždirbantiems 900 eurų (arba atitinkamai indeksuotą) atlyginimą. Žinoma, labai diskutuotinas klausimas kokį darbo užmokestį „ant popieriaus“ (bruto) derėjo lyginti su MMA uždirbančių darbuotojų situacija. Devyni šimtai eurų pasirinkta kaip skaičius pakankamai artimas vidutinio atlyginimo vidurkiui šalyje per analizuojamą laikotarpį. Jei devyni šimtai eurų pasirodys per mažas dydis, reikėtų prisiminti, kad analizuojamu laikotarpiu pats vidutinis atlyginimas augo gana greitai. Čia pat derėtų pažymėti, kad pasirinkta analizės tema yra labai sudėtinga. Mokestinių įstatymų nuolatinė kaita yra tik viena šio sudėtingumo priežasčių. Kitos priežastis susijusios su darbo santykių apmokėjimo skirtumais pagal regionus, pagal veiklos sritis, pagal amžių ir net pagal lytį. Todėl šią temą nagrinėti galima arba labai bendrai, kas daroma šiame tekste, arba labai detaliai, tačiau tai kitokio lygio tyrimo objektas.

Analizuojant bendriausias tendencijas pastebimas darbo apmokėjime ir jo apmokestinime, būtina surasti atsakymus į dar bent du aktulius klausimus: kaip keitėsi sumokamų mokesčių dydžiai ir kaip keitėsi darbo vietos kaina. Šiam tikslui sudaryta 2-a lentelė.

mokesciu skaiciuokle

Taip susidėliojo tekstas, kad logiškiausia pirmiausia apibendrinti skaičius 12 lentelės stulpelyje. Šiuos skaičius tik iš pirmo žvilgsnio lengva vertinti teigiamai. Taip, mokesčių našta analizuojamu laikotarpiu nors ir nežymiai, tačiau mažėjo. Verslo finansiniams rezultatams tai padarė teigiamą poveikį. Tačiau iš viešųjų finansų pusės, situacija yra priešinga: mažiau mokesčių – mažiau arba prastesnės kokybės socialinių paslaugų tam pačiam dirbančiajam. Todėl įvertinimas priklauso nuo vertinančiojo subjekto požiūrio.

Didžiausi pokyčiai matomi 2-os lentelės 8 ir 11 stulpeliuose. Žinoma, tai jau minėtos mokesčių reformos pasekmė. Nuo 2019 metų didžioji mokesčių dalis sumokama paties dirbančiojo ir tai yra teisinga, nes būtent jis kaupia senatvei, galimo nedarbingumo apmokėjimui ir kitiems tikslams, kuriuos įgyvendina Sodra. Todėl šis socialinės teisybės atstatymas yra vienas didžiausių minėtos reformos teigiamų rezultatų.

Patys įdomiausi ir spėtina daug kam labiausiai netikėti rezultatai yra 2-os lentelės 4 stulpelyje, kuriame akivaizdžiai matome, kad darbo vietos kaina darbdaviui per visą analizuojamą laikotarpį nepasikeitė. Žinoma, būtina prisiminti, kad ši kaina paskaičiuota vienodo dydžio atlyginimo atveju, t.y. jeigu darbdavys visus šešerius metus mokėjo 900 eurų (arba indeksuotą 1160,10 eurų) dydžio atlyginimą prieš mokesčius, tai tokios darbo vietos atlyginimo ir darbdavio sumokėtų mokesčių dydis buvo stabilus.

Visumoje analizuojamais 2015 – 2020 metais darbo apmokėjime ir jo apmokestinime įvykusius pokyčius bei jų tendencijas galima vertinti pozityviai.

Savo darbo užmokestį galite pasiskaičiuoti naudodamiesi nauja Auditum atlyginimo skaičiuoklė 2021.

dr. Arvydas Kazakevičius

Pirmą straipsnio dalį skaitykite čia.

Template Design © Joomla Templates | GavickPro. All rights reserved.