Kūno masės indeksas

Kūno masės indekso skaičiuoklė skirta suskaičiuoti ir įvertinti suaugusiųjų asmenų kūno masės indeksą bei sužinoti svorio intervalą, kurio rekomenduotina laikytis norint sumažinti su per dideliu ar per mažu svoriu susijusių ligų riziką.

KMI SKAIČUOKLĖ

Įveskite savo svorį (kilogramai)
Įveskite savo ūgį (centimetrai)

Standartinis KMI

Jūsų KMI
KMI interpretacija
Rekomenduotinas svoris Nuo (kg) Iki (kg)

KMI pagal prof. N. Trefethen

Jūsų KMI
KMI interpretacija
Rekomenduotinas svoris Nuo (kg) Iki (kg)

Apkūnumo indeksas (PI)

Jūsų PI
PI interpretacija
Rekomenduotinas svoris Nuo (kg) Iki (kg)
 

Aukščiau esančios skaičiuoklės pirmoje ir antroje eilutėse nurodę savo svorį (kilogramais) ir ūgį (centimetrais) suskaičiuosite savo svorio ir ūgio santykį trimis metodais. Tai standartinis kūno masės indeksas, prof. Nick‘o Trefethen‘o patobulintas kūno masės indeksas ir apkūnumo indeksas (Ponderal index). Taip pat KMI skaičiuoklėje sužinosite gauto rezultato vertinimą pagal kiekvienam indeksui priskirtas vertinimo normas bei sužinosite, kiek jūsų ūgio asmuo turėtų sverti, norėdamas turėti sveikam žmogui priskiriamą kūno masės ir ūgio santykį.

Nuoširdžiai manome, kad sveikos gyvensenos principų laikymasis bei rūpinimasis savo kūno svoriu bei fizine būkle yra išties sveikintinas užsiėmimas, tačiau KMI skaičiuoklės pagalba gautą rezultatą siūlome laikyti viso labo įdomia informacija ir bet kuriuo atveju prieš priimant atsakingus sprendimus pasitarti su gydytoju ar dietologu. Savo nuomonę kodėl manome, kad indeksais išmatuoti asmens sveikatos būklę nėra paprasta pateikėme žemiau.

 

Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas lengvai ir paprastai. KMI apskaičiuojamas kūno svorį (masę) kilogramais padalinus iš ūgio metrais kvadratu. Šis rodiklis parodo ar jūsų svoris atitinka sveiko kūno standartus, ar jūs turite viršsvorio, o gal jūsų kūno masė yra nepakankama ir jums reiktų priaugti šiek tiek papildomo svorio. Tačiau tai tik teorija. Praktikoje vertinant jūsų sveikatos būklę remtis vien tik kūno masės indekso parodymais nerekomenduotina. Kyla klausimas kodėl? Juk šis rodiklis gana dažnai girdimas sveikos gyvensenos ekspertų rekomendacijose, taip pat vertindami pacientų fizinę sveikatą juo remiasi ir dažnas įvairiose gydymo įstaigose dirbantis medicinos specialistas. Todėl šiame straipsnyje pasistengsime išnagrinėti kūno masės indekso trūkumus bei paaiškinti priežastis, kodėl KMI rezultatai daugumoje atveju negali tiksliai apibūdinti paciento sveikatos būklės.

Pradėkime nuo šiek tiek istorijos. Kūno masės indeksą 1830 metais sugalvojo/sukūrė/išrado belgų matematikas, statistikas, astronomas, sociologas Adolphe Quetelet. Tuo metų KMI buvo žinomas kaip “Quetelet indeksas”, kurį mokslininkas sukūrė kaip priemonę padėsiančią apibrėžti sąvoką “l’homme moyen,” arba angl. “Average man”. Šios sąvokos vertimas į lietuvių kalbą yra gana keblus, nes prancūzų kalboje žodis „homme“ apibūdina vyriškos lyties asmenį, kai tuo tarpu anglų kalboje „man“ gali reikšti ne tik „vyras“, bet gali būti ir „asmuo“. Kur mes lenkiame? Atsakymas paprastas, kyla abejonių ar KMI autorius, kurdamas šį įrankį, galvojo apie moteriškos lyties atstoves. Jeigu ne, yra abejonių ar KMI rezultatų interpretacija yra tinkama moterims iš esmės, nes juk žinoma, kad moterų riebalų kiekis bendroje kūno masėje yra didesnis nei vyrų, todėl, jeigu A.Quetelet kurdamas KMI moterų kūno kompleksijos nevertino, yra tikimybė, kad moterys su normas atitinkančiu KMI rezultatu visgi turi viršsvorio.

Antras dalykas, kuris kliūna pasigilinus į KMI istoriją yra tiriamųjų grupė, kurią šio įrankio autorius naudojo kurdamas kūno masės indekso rezultatų interpretaciją. Žinant KMI išradimo metus galima daryti prielaidą, kad autorius turėjo priėjimą tik prie Belgijoje galbūt Prancūzijoje ir kitose kaimyninėse šalyse turimų duomenų (jeigu tokių buvo apskritai) apie tiriamųjų asmenų kūno kompleksijos priklausomybę nuo jų ūgio ir svorio. Mažai tikėtina, kad Quetelet turėjo Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalių ir pan. populiacijos kūno kompleksijos duomenis. Ne paslaptis, kad Azijos šalių (ypač pietų Azijos) gyventojai turi didesnį riebalų kiekį nei tarkime europiečiai. Todėl peršasi klausimas: ar KMI normos yra tinkamos kitų etninių grupių nei baltųjų, o dar tiksliau - vakarų europiečių atstovams. Šią abejonę dar labiau sustiprina faktas, kad šiai dienai tokios šalys kaip Kinija ar Japonija viršsvorį fiksuoja kai žmogaus kūno masės indeksas yra lygus arba viršija 24 kg/m2 ribą, o nutukusiu yra laikomas asmuo kurio KMI peržengia 28kg/m2. Tuo tarpu Indijoje į KMI normas žiūrima dar griežčiau. Ten 23kg/m2 KMI jau laikomas viršsvorio rodikliu, o nutukusiu žmogus laikomas kai jo kūno masės indeksas pasiekia 27kg/m2 ribą.

Taip pat kyla klausimas: kokį duomenų analizės metodą autorius naudojo kurdamas formulę skaičiuojančią kūno masės indekso rezultatą ir kodėl pasirinko būtent kūno masės dalinimą iš ūgio pakelto kvadratu. Atsakymo į šiuos klausimus neradome. O sužinoti bent jau kodėl KMI formulėje naudojamas kintamojo kėlimas kvadratu, kai žmogaus kūnas sudaro trimatę geometrinę figūrą, būtų išties smalsu... Neveltui 1921 metais šveicarų mokslininkas vardu Fritz‘as Rohrer‘is pasiūlė apkūnumą skaičiuoti žmogaus svorį dalinant iš ūgio pakelto trečiuoju laipsniu (kubu). Tokia formulė bent jau geometriniu aspektu atrodo logiškesnė, bet apie tai pakalbėsime šiek tiek vėliau.

Kam dar KMI nėra tikslus?

Atletiškas ir didesnę nei dauguma žmonių raumenų masę turintis asmuo gali turėti aukštą KMI rezultatą, bet viršsvorio neturėti. Taip yra todėl, nes KMI neparodo kokią jūsų kūno dalį sudaro riebalai ir kiek liesos raumenų masės jūs turite. Žinant, kad tas pats kiekis raumenų sveria apie 18% daugiau nei riebalai, galima gauti gana ženklią KMI paklaidą. Todėl jeigu jūs daug sportuojate ir esate atletiško kūno sudėjimo savo svorio parametrus jums rekomenduotume sekti pasinaudojant riebalų kiekio kūno masėje skaičiuokle. Taip pat KMI indeksas nevertina jūsų amžiaus ar lyties. Kaip taisyklė senjorų ir moterų KMI gali atitikti rekomenduojamus standartus, tačiau jų riebalų kiekis bus per didelis, nes vyresni žmonės (sakykime nuo 65 metų amžiaus) dėl senatvinio kaulų tankio ar raumenų masės mažėjimo yra linkę turėti didesnę riebalų masę nei jaunesni suaugusieji. Kaip jau minėta, moterų riebalų kiekis bendroje kūno masėje taip pat yra didesnis nei vyrų, todėl tas pats KMI rezultatas vyrams ir moterims turėtų būti vertinamas skirtingai. Besilaukiančios moterys vertinančios savo svorį KMI skaičiuoklės pagalba, turėtų nurodyti iki nėštumo turėtą kūno masės dydį. Skaičiuoklėje nurodant nėštumo metu turimą svorį KMI rezultatas gali būti klaidinantis.Vaikams ir paaugliams standartinis KMI rezultatų interpretavimas irgi nėra tinkamas. Jų kūnas keičiasi daug sparčiau nei suaugusiųjų, todėl jų KMI rezultatus interpretuoti reiktų naudojantis KMI skaičiuokle vaikams ir paaugliams.

Aukštiems žmonės (ūgis nuo 1.8m) kūno masės indeksas taip pat gali rodyti per didelį apkūnumo balą kai tuo tarpu žemesnio ūgio (nuo 1.5m iki 1.7m) asmenų KMI rezultatas gali atitikti normas, nors realiai jų riebalų kiekis bendroje kūno masėje gali būti per didelis. Taigi atmetus asmenų kūno kompleksijos ar kaulų tankio įvairovę, amžių, lytį, etniškumą ir pan., KMI tiksliausius rezultatus gali parodyti žmonėms, kurių ūgis patenka į 1.7m-1.8m intervalą. Bet tai tik prielaida.

Žmogaus ūgio ir KMI rezultatų tikslumo problema mokslininkams tiriantiems KMI yra žinoma jau seniai, bet į viešumą ji iškelta netolimoje praeityje. Tai savo laiške žurnalui „The Economist“ 2013 metų sausio mėn. 5-ą dieną padarė Oksfordo universiteto statistinės analizės profesorius Nick‘as Trefethen‘as. Savo laiške profesorius išvardino problemas susijusias su kūno masės indekso formule ir pasiūlė jai alternatyvą. Trefethen‘as teigė, kad didžiausia KMI netikslumo problema slypi žmogaus ūgyje, todėl jo pasiūlyti formulės pakeitimai akcentuoti būtent į su tiriamojo ūgiu siejamus KMI rezultatų netikslumus. Tačiau jis taip pat nurodė, kad išdalies nauja formulė mažina lyties ar su raumenų kiekių susijusius KMI netikslumus. Nepamiršo profesorius nurodyti, kad ir naujoji KMI formulė nėra tikslus įrankis individo fizinei būklei tirti. „Tai tik vienas skaičius“ teigė profesorius. O vienas skaičius niekada neparodys tikslaus, nuo daugybės išorės veiksnių priklausomo rezultato. Profesoriaus laiško kopiją galite rasti čia.

Prof. Nick‘o Trefethen‘o KMI formulė atrodo taip:

KMI = 1.3 * svoris / ūgis 2.5

Šią formulę į KMI skaičiuoklę (esančią puslapio viršuje) įtraukėme ir mes. Rezultatų vertinimo normos jai galioja tos pačios kaip skaičiuojant KMI pagal standartinę formulę, tačiau rezultatus ji pateikia kitokius. Kai ką tai gali nudžiuginti, o kai kam jie gali rodyti mažiau džiugius rezultatus, nei rodo standartinis KMI. Jeigu taip nutiko neskubėkite daryti ankstyvų išvadų ir prisiminkite aukščiau paminėtą prof. Trefethen‘ o citatą: „Tai tik vienas skaičius“.

Perskaičius aukščiau pateiktą tekstą, daugeliui tikriausiai kyla klausimas: „Kodėl kūno masės indeksas vis dar plačiai naudojamas praktikoje vertinant žmonių fizinę būklę ir su jų svoriu galimai siejamus negalavimus?“ Tokias abejones KMI tikslumu norėtume paaštrinti dar labiau.

Pats Adolphe Quetelet niekada nesiūlė KMI naudoti tiriant atskirų individų kūno kompleksiją. Kaip jau minėjome KMI autoriaus tikslas buvo apibūdinti vidutinio vyro/žmogaus portretą, kuris galėtų būti kaip atskaitos taškas matuojant bendrą populiacijos apkūnumo lygį. O bendras ar vidutinis rezultatas niekada nebūna orientuotas į vieną individą.

Taigi kodėl KMI vis dar naudojamas ir šiomis dienomis?

Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra. Vieni šaltiniai teigia, kad KMI nors ir nėra labai tikslus visgi kol kas yra geriausias įrankis žmogaus fizinės būklės priklausomybei nuo jo svorio matuoti. Nors egzistuoja ne vienas tyrimas įrodantis, kad tai nėra tiesa. Kiti gi sako, kad KMI populiarus dėl savo paprastumo. Tarkim, gydytojo kabineto nereikia užkrauti brangia ir sudėtinga technika, kad jis/ji galėtų nustatyti paciento apkūnumą ir su tuo susijusias rizikas jo sveikatai. Jam užtenka žinoti tik paciento ūgį ir svorį, kad galėtų suskaičiuoti jo kūno masės indeksą ir gauti greitą šio rezultato interpretaciją, kurios pagrindu galėtų skirti pacientui atitinkamą gydymą ar kryptingai pasiųsti tolimesniam ištyrimui. Yra nuomonių, kad šio indekso naudojimas praktikoje yra naudingas tam tikroms industrijoms, todėl informacija apie tikslesnius įrankius ar formules žmogaus apkūnumui matuoti yra retai publikuojama. Sąmokslo teorijų analize užsiimti neketiname, tačiau kaip augo KMI populiarumas pasistengsime papasakoti.

20-to amžiaus pradžioje žmogaus svorio ir jo fizinės sveikatos bei gyvenimo trukmės sąsajas pradėjo analizuoti gyvybės draudimo kompanijos. Tiesa, duomenys, kuriuos pastarosios turėjo, vargu ar buvo verti dėmesio. Pirkdamas gyvybės draudimo polisą asmuo galėjo pats pateikti savo ūgio ir svorio duomenis, o žinant, kad poliso kainą priklauso nuo mirtingumo rizikos dydžio, kuris buvo siejamas su asmens svoriu, atsiranda netikslių duomenų pateikimo prielaida. Apie 1940-tuosius metus draudimo kompanija „Metropolitan Life Insurance Company“ nustatė atitinkamus svorio ir ūgio matavimo standartus bei surinko atitinkamą savo klientų ūgio ir svorio duomenų kiekį. Tada suskirstė žmones į grupes pagal ūgį ir išvedė kiekvienai ūgio grupei priskirtą svorio vidurkį. T.y. susumavo visų vienodo ūgio žmonių svorį ir padalino gautą rezultatą iš grupėje esančių narių skaičiaus. Taip įmonės atstovai sukūrė duomenų suvestines (lenteles), kurių pagalba žmogaus kūno sudėjimą suskirstė į tris grupes (smulkus, normalus, stambus), pagal kurias vėliau skaičiavo gyvybės draudimo kainos dydį. Kuo kliento svoris buvo labiau nutolęs nuo normalaus/vidutinio jo ūgio grupės narių svorio tuo labiau kito jo draudimo įmokos dydis.

Kiekvienais metais draudimo kompanija šias lenteles peržiūrėdavo ir atlikdavo korekcijas, todėl apie 1950-tuosius metus jos tapo tokios populiarios, kad jas savo praktikoje pradėjo naudoti medicininės praktikos atstovai kaip idealaus asmens svorio etaloną.

Tai tęsėsi iki 1972 metų, kuomet amerikiečių fiziologas Ancel Keys žurnale „Journal of Chronic Diseases“ paskelbė straipsnį, kuriame Quetelet indeksą pristatė kaip bene geriausią ir tiksliausią indeksą matuojantį žmogaus apkūnumo lygį. Savo nuomonę autorius grindė atliktu tyrimu, kurio metu buvo tiriami 7424 asmenys iš penkių valstybių. Tyrimo metu tiriamųjų ūgio ir svorio parametrai buvo vertinami pagal KMI formulę, apkūnumo indekso (Ponderal index) formule kai tiriamojo svoris yra padalinamas iš jo ūgio pakelto kubu bei svorio dalybos iš ūgio formule. Gauti rezultatai buvo lyginami su odos raukšlių matavimo įrankio bei povandeninio svėrimo (kūno tankio) būdais gautais kūno riebalų kiekio rezultatais. Pasak tyrimo autoriaus, tiksliausius rezultatus, lyginant juos su mechaninio riebalų kiekio matavimo būdais gautais rezultatais, parodė Quetelet indekso formulės pagalba gauti duomenys.

Šio tyrimo rezultatų paviešinimą būtų galima laikyti Quetelet indekso renesanso pradžia. Būtent tada Ancel Keys pasiūlė šiandien vis dar plačiai naudojamą žmogaus kūno masės priklausomybę nuo fizinės būklės matuojantį rodiklį pavadinti kūno masės indeksu.

Bėgant metams šio indekso rezultatų interpretavimas gana stipriai kito. Todėl vis daugiau žmonių pateko į rizikinga laikomą „jūsų svoris yra per didelis“ grupę. Tiesa, dažnai yra nutylimas faktas, kad pats Ancel Keys nedidelį viršsvorį (keliais balais viršijantį normalaus 25kg/m2 KMI normą) laikė nepavojingu žmogaus sveikatai. Paskutiniame savo tiriamajame darbe mokslininkas skelbė, kad vieno jo tyrimo rezultatai parodė, kad ilgiau gyvena žmonės, kurie perkopę vidutinio amžiaus ribą, o ypač vyresnio amžiaus asmenys, turi nežymų svorio padidėjimą, netgi lyginant jų gyvenimo trukmę su niekada tabako gaminių nevartojusių ar šio žalingo įpročio atsisakiusių bei mažą ar netgi normaliu laikomą riebalų kiekį turinčių asmenų gyvenimo trukme. Mokslininkas teigė, kad kuklus viršsvoris skirtingai nei žemas kūno riebalų kiekis, ypač pagyvenusių žmonių tarpe gali pasitarnauti mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taigi Keys stengėsi labiau visuomenės dėmesį nukreipti į „nutukimo“ (KMI daugiau nei 30kg/m2) grupę. Kai tuo tarpu šių dienų praktikoje KMI viršijantis 25kg/m2 jau laikomas grėsmingu.

Žinoma egzistuoja aibė tyrimų oponuojančių Keys paskelbtiems duomenis apie KMI efektyvumą. Vieni šių tyrimų autorių kelia klausimą ar pakankamas buvo Keys atlikto tyrimo dalyvių skaičius. Žinant, kad kūno masės indeksas ir šiandien naudojamas daugelyje pasaulio valstybių vertinti jo efektyvumą remiantis tik 7424 dalyvių duomenimis ištiems yra gana neobjektyvu...

Kiti gi teigia, kad kūno masės kėlimas antruoju laipsniu (kvadratu) yra nelogiškas ir kūno masės priklausomybę nuo ūgio tikslingiau būtų matuoti svorį dalinant iš ūgio pakelto kubų. Kaip jau minėjome geometriniu aspektu šis argumentas atrodo logiškas. Visgi rezultatas parodantis kiek sveria kubinis tūrio vienetas (KMI atveju kubinis metras) aiškiau galėtų apibūdinti trimatės figūros vaizdą. Žinoma ir šio rezultato aklai sieti su žmogaus fizine sveikata nereikėtų. Bet eliminuoti bent jau su asmens ūgiu susijusius netikslumus, kurie atsiranda KMI skaičiuojant pagal Quetelet formule galima. Taigi pakalbėkime apie apkūnumo indeksą (Ponderal index).

Apkūnumo indeksas (Ponderal indeksas (PI))

Jau rašėme, kad apkūnumo indeksą kaip alternatyvą kūno masės indeksui 1921 metais pasiūlė šveicarų mokslininkas Fritz Rohrer. Tačiau dar aibę metų šis indeksas taip ir nesulaukė populiarumo, kokį turėjo KMI. Ir tik 2015 metais Rijado mieste (Saudo Arabija) esančio Karaliaus Faisal tyrimų centro (King Faisal Specialist Hospital & Research Centre) specialistas Sultan M. Babar žurnale “Medicine & Science in Sports & Exercise“ publikavo straipsnį, kuriame atskleidė tyrimo atlikto lyginant KMI, PI bei ūgio ir liemens apimties santykio formulių rezultatus su vienu tiksliausiai kūno riebalų kiekį matuojančių įrankių DEXA skanerio pagalba sugeneruotais rezultatais duomenis. Straipsnio išvadose autorius nurodė, kad tiksliausius duomenis lyginant juos su DEXA skanerio rezultatais jis gavo tyrimo dalyvių apkūnumą skaičiuodamas PI formulės pagalba. Mokslininko tyrimo, kurio rezultatus jis publikavo aukščiau nurodytame žurnale surasti nepavyko, todėl savo mėgėjiškos nuomonės apie jo objektyvumą pateikti negalime. Tiesa šis straipsnis sukėlė šiokį tokį šurmulį akademinės visuomenės tarpe. Todėl atsirado ir daugiau tyrimų, kurių rezultatai skelbia apkūnumo indekso formulės pranašumą prieš KMI. Vieno tokių tyrimų autoriumi yra belgas Koen Van de Moortel. Jo atliktą KMI ir PI efektyvumo analizės originalią versiją galite rasti researchgate.net svetainėje. Mums šis tyrimas pasirodė įdomus dėlto, kad jo autorius yra matematikos mokslų ekspertas, kai tuo tarpu tiek A. Keys, tiek S.M.Babar daugiau medicinos mokslų atstovai. Taigi Van de Moortel atlikto tyrimo pagalba atsirado galimybė palyginti KMI ir PI ne tik lyginamosios analizės metodu, bet tuo pačiu patikrinti jų tikslumą ir regresinės duomenų analizės būdu, ką būtent atliko Koen Van de Moortel. Pagrindinis mokslininko tikslas buvo patikrinti KMI bei PI rezultatų tikslumo priklausomybę nuo abiejose formulėse naudojamo laipsnio dydžio (n), kuriuo yra keliamas tiriamojo ūgis. Kaip jau žinote, KMI formulėje šio laipsniodydis yra 2, o PI – 3. Nei vienas iš šių skaitmenų tiksliai nesutapo su mokslininko gautas tyrimo rezultatais. Tačiau Van de Moortel gautas n rezultatas buvo ženkliai artimesnis skaitmeniui 3, dėl to mokslininkas padarė išvadą, kad nustatant asmens riebalų kiekį kūno masėje apkūnumo indeksas pateikia tikslesnius duomenis nei KMI.

PI formulė yra įtraukta į puslapio viršuje esančią skaičiuoklę, kuri padės jums sužinoti savo apkūnumo parametrus, remiantis Ponderal indekso normomis bei palyginti jas su standartinės KMI bei prof. Nick‘o Trefethen‘o atnaujintos KMI formulės rezultatais.

Mūsų nuomonė apie aukščiau aprašytų formulių efektyvumą

Nei galimybės surinkti reikiamą duomenų kiekį išsamiam tyrimui atlikti, nei priėjimo prie sudėtingų kūno riebalų kiekį bendroje kūno masėje matuojančių mechaninių įrengimų mes neturime. Taigi asmeniškai gautais rezultatais aukščiau aprašytų formulių tikslumo pamatuoti mes negalime. Tačiau mes visgi esame prof. Nick‘o Trefethen‘o citatos: “Tai tik vienas skaičius“ šalininkai. Mūsų nuomone tiek KMI, tiek Trefethen‘o patobulinta formulė tiek, gana rimtais duomenų analizės metodais ištirta apkūnumo indekso formulė nėra tie įrankiai, vien tik kurių sugeneruotu rezultatu galima būtų vadovautis sprendžiant apie žmogaus sveikatą ar jam gresiančių ligų riziką. Yra daugybė indeksais neišmatuojamų faktorių, kurie gali įtakoti formulių pagalbą gaunamą rezultatą. Kaip jau minėjome tai gali būti raumenų kiekis, kaulų tankis, amžius, lytis, tiriamojo rasė ir t.t. Net ir darant prielaida, kad indeksais galima išmatuoti kūno riebalų kiekį, išvadų apie jų įtaką sveikatai reiktų vengti. Juk ne visų žmonių kompleksija yra vienoda ir riebalų perteklius pas juos gali kauptis skirtingose vietose. Moksliškai įrodyta, kad labiausiai žmogaus sveikatai kenkia ir riziką susirgti rimtomis ligomis (2 tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, miego apnėja ir pan.) sukelia juosmens srityje besikaupiantys riebalai kai tuo tarpu kitose kūno vietose esantis riebalų perteklius nėra toks pavojingas. Deja kol kas joks indeksas riebalų lokacijos nustatyti negali...

Tai gali būti įdomu

2016 metų vasario mėnesio 4-tą dieną, žurnale „International Journal of Obesity“ buvo paskelbti tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti kaip įvairios KMI rezultatų skalės normos daro įtaką joms priskirtų asmenų kardiologinius susirgimus signalizuojantiems parametrams, rezultatai. Tyrimo imtis – 40420 vyresnių nei 18 metų asmenų. Išanalizavus tyrimo dalyvių kraujo spaudimo, trigliceridų, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje, insulino netoleravimo ir c-reaktyvinio baltymo parametrus buvo gauti gana stebinantys rezultatai. Apie 50% pagal KMI normas viršsvorį turinčių asmenų, 29% pirmo laipsnio nutukimą ir net 16% 2 ir 3 laipsnio nutukimą fiksuojančių tyrimo dalyvių metaboliniu požiūriu buvo sveiki. Tuo tarpu daugiau kaip 30% normalų KMI rezultatą turinčių asmenų turėjo kardiologines ligas žyminčių parametrų nuokrypį nuo normos ribų. Remdamiesi tyrimo rezultatais jo autoriai apskaičiavo egzistuojančią tikimybę, kad apie 75 milijonai amerikiečių, remiantis jų KMI rezultatais, galimai yra nepagrįstai laikomi kardiometaboliniu požiūriu sveikais arba nesveikais asmenimis. Straipsnio santrauka rasite nature.com svetainėje.

Nuoširdžiai tikimės, kad straipsnyje pateikta informacija padės jums tikslingiau naudotis aukščiau pateiktoje KMI skaičiuoklėje gautais rezultatais.

 
Rekomenduojamos skaičiuoklės:

Reikiamo kalorijų kiekio skaičiuoklė
Kūno riebalų kiekis
KMI vaikams ir paaugliams

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.