Straipsniai

Ekonominių svertų naudojimas įmonių finansų valdyme

Finansų valdymo teorijoje ekonominiai svertai nagrinėjami susietai su finansine rizika. Išskiriami trys ekonominiai svertai: veiklos (operacinis), finansinis ir bendrasis (kombinuotasis) svertai. Verta pastebėti, kad lietuviškoje finansinėje literatūroje pirmasis nurodytas svertas įvardijamas nevienodai. Vieni autoriai jį vadina veiklos arba operaciniu svertu, kiti – verslo svertu. Taip pat pabrėžtina, kad vienuose šaltiniuose naudojama tiesiog sverto kategorija, o kituose sverto efekto kategorija. Kadangi veiklos ir finansinis svertai gali būti suskaičiuojami naudojantis keliomis metodikomis, tai ir skaičiavimų rezultatus skirtinguose šaltiniuose surasime pavadintus skirtingai: arba sverto lygis, arba sverto laipsnis. Jeigu naudoti tiesioginį vertimą iš tarptautinės verslo kalbos, t.y. anglų, kurioje veiklos (verslo) svertas vadinamas Degree of operating leverage ir trumpinamas DOL, matomai reikėtų naudoti veiklos sverto kategoriją. Arba naudoti trumpinį DOL, kurį supras visi su verslo finansais susiję asmenys.

Skaityti daugiau ...

Kaip tvarkyti asmeninius pinigus?

Asmeninių finansų valdymo tema pastaruoju metu gana aktyviai nagrinėjama visuomenės informavimo priemonėse. Tai sveikintinas reiškinys bent dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, atliktų apklausų pagrindu Lietuvos gyventojų finansinis išprusimas vertinamas gana prastai, kitaip sakant, dažnai jis yra nepakankamas priimti teisingus finansinius sprendimus. Antra, jau kelis metus ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių gyventojams tenka daryti finansinius sprendimus, kurių poreikį sąlygoja įvairios geopolitinės (karas Ukrainoje ir jo įtaka politiniams ir ekonominiams procesams), ekonominės (aukšta infliacija, ekonominės recesijos arba finansinės krizės grėsmė), socialinės (COVID pandemija ir karantinas) priežastys, kurios yra neišvengiamos ir neįprastos.

Skaityti daugiau ...

Atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklės aprašymas

Didelė dalis Lietuvos gyventojų yra samdomi darbuotojai, reiškia dirba pagal darbo sutartis su darbdaviais, kurie jiems moka darbo užmokestį. Tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: yra darbo sutartis bus ir atlyginimas. Taip atrodo iki pirmo bandymo išsiaiškinti kaip atlyginimas apskaičiuojamas, kokius mokesčius ir kas turi sumokėti, kodėl Vardenis Pavardenis uždirba daugiau arba mažiau už tokį patį darbą kaip aš ir t.t. Į visus klausimus bet kokia finansine tema dar niekas nepateikė visų atsakymų. Tačiau mes norime paaiškinti tuos bazinius dalykus, nuo kurių priklauso atlyginimo ir mokesčių dydžiai.

Skaityti daugiau ...

Darbo užmokesčio motyvacinės funkcijos stiprinimas

Darbo užmokesčio tema visuose įmanomuose informacijos talpinimo ir sklaidos šaltiniuose nagrinėjama itin dažnai. Šis faktas negali stebinti, nes atlygimo už darbą klausimas senas tiek pat, kiek seni samdomo darbo santykiai, tačiau jis nepraranda aktualumo, kadangi pats verslas, jo aplinka, žmonės ir jų poreikiai nuolat kinta. Šiandienos aktualijų kontekste išsiskiria gana nauja nagrinėjamo klausimo aktualumo priežastis – verslo įmonėms stinga darbuotojų. Įvairiuose šaltiniuose galime rasti nuomonę, kad su darbuotojų trūkumo problema susiduria maždaug pusė Lietuvos verslo įmonių. Jeigu problemos nenagrinėti kompleksiškai, o susikoncentruoti į apmokėjimo už darbą įtakos nagrinėjimui, minėtos problemos sprendime, galima teigti, kad verslo įmonės privalo toliau tobulinti darbo užmokesčio sistemas, darydamos jas lankstesnėmis, patrauklesnėmis darbuotojams.

Skaityti daugiau ...

Darbo apmokėjimo ir apmokestinimo tendencijos 2015 – 2020 metais

Lietuvos respublikos mokestinė sistema pasižymi dvejomis ypatybėmis: įstatymų bei kitų norminių aktų gausa ir dažnais jų keitimais. Jeigu pirmąją ypatybę galima vertinti nevienareikšmiai, tai teigiamas antrosios ypatybės įvertinimas sunkokai įsivaizduojamas. Apskaitos, finansų, mokesčių ir susijusių veiklų specialistams dažnas mokestinių įstatymų keitimas kelia nemažai rūpesčių. O keitimai vykdomi tikrai dažnai. Laisvosios rinkos instituto specialistai suskaičiavo, kad mokestiniai įstatymai mūsų šalyje keičiami vidutiniškai kas dvi savaites!

Skaityti daugiau ...

Darbo apmokėjimo ir apmokestinimo tendencijos 2015 – 2020 metais (II dalis)

Mokesčių bei neto atlyginimo priklausomybė nuo kitų NPD apskaičiavime dalyvaujančių veiksnių gerai matosi formulėje (1):

NPD 2019 metais = 300 EUR - 0,15 x (‘Mėnesinis darbo užmokestis‘ - 555 EUR)(1)

Kuomet atlyginimas „ant popieriaus“ (bruto) yra didesnis už nustatytą NPD, taikomą Neapmokestinamą pajamų dydį nulemia: NPD (neapmokestinamas pajamų dydis), kuris 2019 metais buvo 300 eurų; MMA (minimalios mėnesinės algos) dydis, kuris 2019 metais buvo 555 eurai; koeficientas, reguliuojantis NPD dydžio mažėjimo tempus priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio sumos, kuris 2019 metais buvo 0,15. Lyginant su ankstesniais analizuojamo laikotarpio metais šis koeficientas ženkliai sumažėjo, nes ankstesniais analizuojamais metais jis buvo 0,5.

Skaityti daugiau ...

Kodel verta įsigyti skaičiuokles

Auditum Ratio 100:
Tai Metinių Finansinių Rezultatų Analizės Sistema. Naudoti šią sistemą naudinga, nes:

Jūs užtruksite iki 20 – 25 min. norėdami suskaičiuoti visus savo įmonės finansinius rodiklius.
Jūs matysite suskaičiuotų rodiklių reikšmių paaiškinimus. Todėl tiksliai žinosite, ar reikia imtis veiksmų tam tikroms grėsmėms eliminuoti. To pasekoje išvengsite galimų problemų verslo valdyme.
Jus gausite informaciją apie Įmonės: pelno formavimąsi, pelningumą, apyvartumą, likvidumą-mokumą, stabilumą, vertę.

Daugiau atsakymų į klausimą kodėl verta naudoti Auditum ratio 100 rasite čia.          Įsigyti skaičiuoklę čia

Skaityti daugiau ...

Finansinis planavimas

Planavimas - tai neatsiejama žmogaus būsena. Žmonės, apie kuriuos mes sakome, kad jie avantiūristai, žaidėjai ir atrodo tolimi nuo planingos veiklos, iš tikrųjų taip pat turi savo planą. Jų planas – nugalėti. Bėda tai, kad jie dažnai nenumato alternatyvų bei resursų, reikalingų pasiekti pergalei. Planavimas apibūdiną veiksmą ar procesą, kurio loginis rezultatas – planas. Taigi sutikime, kad neplanuoti yra neįmanoma.
 
Skaityti daugiau ...

Darbo apmokėjimo ir skatinimo sistema

Visiems žinomas objektyvus darbinės veiklos tikslas – uždirbti pinigus. Apmokėjimas už darbą visuomet buvo ir išlieka aktuali ekonominė problema. Būtent problema, nes apmokėjimas už darbą turi suderinti skirtingus interesus. Jeigu nusiimtume rožinius akinius, šiuo atveju interesai yra lygiai priešingi: samdomas darbuotojas nori gauti maksimaliai daug už savo darbą, o darbdavys nori mokėti maksimaliai mažai.
 
Skaityti daugiau ...

Santykiniai finansiniai rodikliai: nauda ir pavojai

Kiekvienas ekonominius dalykus studijuojantis antrakursis jau žino, kad yra toks instrumentas – santykiniai finansiniai rodikliai. Galima spėti, kad dauguma supranta jų naudingumą. Atrodytų, belieka džiaugtis visuotiniu santykinių finansinių rodiklių žinomumu tarp ekonominių-finansinių tarnybų darbuotojų, kurie kažkada taip pat buvo antrakursiais. Tačiau žinojimas, deja, netolygus naudojimui, o pastarasis nėra žodžio „naudingumas“ sinonimas. Kodėl prisiminėm tokią seną ir pabodusią temą?
 
Skaityti daugiau ...

Dokumentų archyvavimas: Tvarkingas įmonės archyvas – prabanga ar būtinumas?

Dauguma žmonių elgiasi išmintingai, kuomet nesistengia ginčyti ar neigti per amžius susiklosčiusių tradicijų, įpročių, būtinų darbų atlikimo. Mes įpratę daryti labai daug darbų, atlikti įprastinius ritualus. Pavyzdžių pateikinėti net ranką nekyla, nes tai užimtų labai daug vietos ir vis vien daug kam užkliūtų tai, kad nepaminėta kažkas svarbaus. Kodėl tokiais bendriausiais teiginiais bandome pagrįsti įmonės dokumentų archyvavimo būtinumą?
 
Skaityti daugiau ...