Apskaitos ir finansų specialistų profesinė veikla – tai neišvengiamas mokymasis visą gyvenimą. Kuo ilgesnis specialisto profesinis stažas, tuo lengviau jis sutiks su išsakytu teiginiu. Nespecialistams galima paminėti, kad tokią apskaitos ir finansų specialistų veiklos specifiką lemia dažnos naujovės finansų apskaitą, mokesčius, darbo apmokėjimą ir kitus kasdienius mūsų darbus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose. Šio teksto tikslas nesiskųsti per dažnais pokyčiais, kurie neišvengiami, tobulinant apskaitos ir finansų sistemas, ar sunkumais, kurie dažniausiai susidaro, sulaukus esminio pakeitimo veiklos reglamentavime, o pasidalinti nuomone bei įžvalgomis konkretaus uždavinio sprendime.

Nuo 2009 metų Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tvarka, pagal kurią Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) priklauso nuo pajamų susijusių su darbo santykiais dydžio (toliau tekste darbo užmokestis). Priklausomybė iš pirmo žvilgsnio paprasta: kuo didesnės pajamos, tuo mažesnis Neapmokestinamas pajamų dydis. O nuo tam tikros pajamų sumos jis prilyginamas nuliui. Tiksliau išsireiškus, jo apskaičiavimo rezultatas gali duoti atsakymą – nulis, arba neigiamą reikšmę kuri nurodo, kad bus taikoma ne neigiamas NPD dydis, bet  nulinis. Ši tvarka lėmė išaugusią NPD reikšmę, nes jis skaičiuotinas ir kintamas.

ĮMONĖS VEIKLOS EKONOMINĖS ANALIZĖS SUDĖTIS IR VIETA VALDYMO SISTEMOJE

Įmonės veiklos ekonominė analizė yra populiariausia įmonės veiklos analizės rūšis. Toks populiarumas turi kelias objektyvias priežastis:

-    Verslo įmonių tikslai yra ekonominiai;
-    Įmonės ekonominė posistemė yra dinamiškiausia, lyginant su kitomis.

Todėl ekonominė įmonės situacija reikalauja pastovaus dėmesio, kurio geriausias rodymo būdas yra analizės vykdymas.

ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖS RŪŠYS

Eilę dešimtmečių taikomieji ekonominiai mokslai vystosi specializacijos keliu. Šis teigiamas procesas turi ne tik privalumų, bet ir formuoja naujus iššūkius teorinėje bei praktinėje ekonomikoje. Vienas iš minimo proceso  rezultatų yra padidintas poreikis tiksliai ir korektiškai kurti ir naudoti naujas ekonomines kategorijas, mokslo disciplinų ir praktinės veiklos pavadinimus. Tikslus kategorijų ir terminų naudojimas svarbus visose žmogaus veiklos srityse visais laikais. Būtina prisiminti, kad terminus ir kategorijas naudoja ne tik specialistai, bet ir kiti vartotojai, tarp kurių norisi išskirti studijuojančius ekonomines disciplinas. Šiais mokslo metais penkiuose didžiausiuose ekonomistus ruošiančiuose Lietuvos universitetuose yra dėstomos aštuoniolikos pavadinimų analitinės disciplinos, o penkiose  didžiausiose ekonomistus ruošiančiose Lietuvos kolegijose – keturių pavadinimų analitinės disciplinos. Šie skaičiai iliustruoja disciplinų pavadinimų kiekį, tačiau kiek iš tikro dėstoma skirtingų analitinių disciplinų vadovaujantis tik pavadinimais pasakyti neįmanoma. Vis dėlto  ir be gilesnio tyrimo galima spėti, kad skirtingi disciplinų pavadinimai dar nereiškia skirtingo disciplinos turinio.

Pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė

Nuo 2014 m. lapkričio 7 d. galioja pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, valstybės įgalioti asmenis, dokumentams, sudaromiems vykdant vidaus administravimo ir kitas bendrąsias funkcijas, bei nevalstybinės organizacijos ir privatus juridiniai asmenys, veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, privalo taikyti terminus, nustatytus patikslintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, kurią galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

Ekspertinio koregavimo metodas

Finansinių ataskaitų prognozavimas yra neatsiejama verslo finansų valdymo dalis. Tikslumo  dėlei reikia pastebėti, kad prognozavimo kategorija panaudota vadovaujantis  ne formuluotės tikslumo, bet naudojimo dažnumo  kriterijumi. Šiame tekste finansinių ataskaitų prognozavimas bus suprantamas kaip būsimų laikotarpių verslo rezultatų numatymas, atvaizduotas standartinių finansinių ataskaitų formoje.

2014 metų verslo biudžetų sudarymo ypatumai                

Liaudies išmintis byloja, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tačiau verslo praktikoje tai negalioja. Verslas rezultatus būtinai skaičiuoja pavasarį. Tiesa, išmintingi verslininkai juos kontroliuoja visus metus, o ne vien mokesčių inspekcijai ir įstatymui paliepus. Rudenį verslas planuoja kitus metus. Gal būt šis nukrypimas nuo visuotinai žinomų tiesų yra dar viena priežastis, kodėl verslas ir verslininkai lyg šiol nėra  tautos numylėtiniai?

Pavadinime suformuluotas klausimas visai ne retorinis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Beje skaitytojo intriguoti nesiruošiame, todėl iš karto pateiksime atsakymą, kuris yra teigiamas. Taip, nuostolį parduoti galima. Bet yra eilė „jeigu“, kurie riboja tiek nuostolio pardavimo galimybę, tiek  patį pardavimo procesą.